87 Dalis

   Jis stovėjo tarpduryje tik su kelnėmis ir žiūrėjo į mane. Aš taip pat spoksojau į jį, ignoruodama kaimynę, kuri vis dar stovėjo laiptinėje.

   -Ponaiti Zayn'ai, malonėkite apraminti šią mergiotę,- pasakė ji.

   Aš staiga nukreipiau savo žvilgsnį į ją. Aš buvau labai supykusi.

   -Tai daugiau nepasikartos, nes ji jau išeina,- pasakė Zayn'as  kaimynei.

   -Net nesvajok!- sušukau jam ir prasibroviau pro jį į butą.

   Zayn'as galbūt nesitikėjo tokio mano poelgio, nes jis buvo gana nustebęs.

   Aš stovėjau jo buto hole. Jis uždarė duris ir nužvelgė mane gana piktai.

   Aš savimi gana daug pasitikėjau.

   -Praeitą kartą aš tave išklausiau, dabar tu mane išklausysi,- pasakiau Zayn'ui vis dar stovėdama hole ir rodydama į jį pirštu.

   -Pff...- nusuko galvą į šoną.

   -Ir čia neprunkštauk, nes turėsi mane išklausyti nuo pradžios iki galo!

   -Aš nenoriu tavęs klausyti. Aš viską mačiau! Yra nuotraukos!

   -Beliko dar tau pasakyti, kad nešdinčiausi iš tavo namų, bet kol nesuvoksi tikrosios tiesos, niekur iš čia nepajudėsiu!

   Mačiau, kaip Zayn'as ironiškai nusišypso.

   -Taip, aš negaliu pasakyti, kad ten buvo mano fanas, su kuriuo aš draugiškai apsikabinau, nes jis norėjo nuotraukos. Ten buvo Džekas, mano kolega, kuris siuntė tas prakeiktas rožes!- sušukau.

   -Klausyk! Man visiškai neįdomu kur ir su kuo tu valakiojiesi! Nesuprantu, ko tu čia atėjai!- piktai sušuko Zayn'as.

   -Žinai ką? Tu toks pats šiknius kaip ir tavo fanai! Visą rytą sugaišau, kol perskaičiau žinutes, kuriose sužinojau kokia aš kalė esu! Ir dabar man jau visai tas pats, ką tu pasakysi apie mane, tad jau gali pradėt vardint, o aš pirštus lenksiu!

   -Ką tu sau galvoji? Kad imsiu čia kaip boba dabar tave visaip vadint?

   -O tai čia jau labai vyriška, kai tu nenori manęs išklausyt ir kaip maža mergaitė neatsakai į skambučius?!

   Zayn'as nieko neatsakė. Aš nenuleidau nuo jo akių. Jis pažiūrėjo į mane ir mūsų akys susitiko.

   -Zayn'ai, prašau,- pasakiau labai švelniai ir jutau, kaip renkasi ašaros mano akyse.

   Jis nusuko žvilgsnį, nuėjo į svetainę ir atsisėdo ant sofos. Šiek tiek palaukusi ir aš nuėjau. Atsisėdau ant tos pačios sofos, tik kitam krašte nuo jo.

   Jis sėdėjo ir žiūrėjo tiesiai prieš save.

   Aš taip pat atsisėdau kaip jis ir žiūrėjau į tolį. Tada pasukau galvą į jį ir pažiūrėjau į Zayn'ą. Jis net nesukrutėjo. Jis buvo rimtas. Tada aš vėl galvą nukreipiau tiesiai prieš save .

   -Jei mes tikėsime viskuo, ką pamatome internete, tai blogai baigsis,- ramiai pasakiau.