Norėčiau paprašyti blogo skaitytojų komentuoti. Parašyti kas patiko ar nepatiko ir kodėl? Galbūt turite kokių nors minčių ar patarimų :) Man tikrai įdomi jūsų nuomonė :))

51 Dalis


   -Klausau!

   -Užeičiau, jei žinočiau, kuriame bute gyveni, tad dabar teks pasitenkinti tuo, kad turėsiu laukti tavęs mašinoje.

   -Turiu tave nuvilti, kad tau nereikės ilgai laukti.

   -Nejaugi?

   -Tikrai, nes aš jau susiruošusi.

   -Ar aš vėluoju?

   -Ne, tiesiog šiandien aš kaip niekada greitai susiruošiau. O kodėl tu šiandien toks ankstyvas?

   -Norėjau kuo greičiau pamatyti tave.

   -Jei mes dar ilgiau telefonu kalbėsime, tai manau, jog dar negreit pamatysi!

   -Baigiam pokalbį ir laukiu tavęs.

   -Aš greit!

   Tik padėjusi telefono ragelį pradėjau šokinėti ir spiegti! Aš taip norėjau su juo susitikti. Juk ne kasdien vaikštau į pasimatymus, o tuo labiau su Zayn'u.

   -Nu, ką Liuse, aš lekiu!

   -Sėkmės Nora.

   -O tu liksi namuose?

   -Manau, kad taip, nors gal eisiu susitikti su Tom'u.

   -Na, tai sėkmės ir tau! Iki!

   -Iki!

50 Dalis


   -Liuse! Zayn'as skambina!- sušukau ir Liusė net iš virtuvės atbėgo pasiklausyti, ką gi aš su juo kalbėsiu.

   -Atsiliepk greičiau!- sušuko Liusė

   -Klausau,- pakėliau telefono ragelį šiek tiek palaukusi.

   -Labas Nora.

   -Labas Zayn'ai.

   -Kaip laikaisi?

   -Puikiai, o tu?- paklausiau

   -Neblogai. Tai ką veiksi vakare?

   -Nesu nieko suplanavusi.

   -Tai gal norėtum nueiti kur nors šiandien?

   -Galbūt ir norėčiau. O kur mes eitume?

   -Kur tik pasakysi, ten ir eisime.

   -Gal norėtum eiti pasivaikščioti?

   -Pasivaikščioti? Na, matai, manau, jog ramiai tikrai nepasivaikščiosime. Žinai, fanai, fotografai, žurnalistai.

   -Tikrai, buvau pamiršusi. Tada net nežinau. Gal tu turi minčių?

   -Gal nori į kiną? Kaip tik "Titaniką" dabar rodo, būtų įdomu vėl pasižiūrėti.

   -Sutarta! Tai kur susitinkam?

   -Galiu tavęs atvažiuoti.

   -O gal nori susitikt... Kur čia mes galėtume susitikti?

   -Gal verčiau aš tavęs atvažiuosiu

   -Kažkas bijo kojas pramankštinti,- pradėjau juoktis.

   -Na, turiu prisipažinti, kad esu šioks toks tinginys,- Zayn'as taip pat nusijuokė

   -Tai kelintą man tavęs laukt?

   -Atvažiuosiu 7 valandą.

   -Sutarta!

   -Iki gražuole!

   -Iki tinginį!- ir abu juokdamiesi padėjome ragelį.

   -Ką jis tau pasakė, kad tu taip šypsaisi?- su nekantrumu paklausė Liusė.

   -Pasakė iki gražuole ir kad manęs atvaro pasiimt 7. Eisim į kiną žiūrėti "Titaniko"!

   -Wow! Kaip romantiška...

   -Nejaugi tavęs Tom'as niekur nesiveda?

   -Aš su juo kine dar nebuvau ir paskutiniu metu aš su juo išvis nenoriu bendrauti.

   -Ką? Kas vyksta?

   -Mes jau neturim vienas su kitu apie ką kalbėti.

   -Tai kvepia skyrybom?

   -Jei greitu laiku nieks nepasitaisys, tai taip.

   -Užjaučiu Liusė. Jei man viskas gerai seksis su Zayn'u, tai tada jo paprašysiu, kad tave supažindintų su vaikinais, juk grupėje dar yra vienišų,- pamerkiau Liusei akį.

   -Jei taip būtų, tai aš dabar pat galiu paskambinti Tomui ir viską baigti!- nusijuokė Liusė.

   -Viską nutraukti dar spėsi, bet dabar turi man padėti susiruošti ir išsirinkti ką apsirengti, nes paskui aš nespėsiu. O jei aš nespėsiu, tau taip pat bus negerai.

   -Ok, lekiam ruoštis!

49 Dalis


   -Nora, ar tu šiandien kažką girdėjai?- po paskaitos paklausė Liusė.

   -Ką?

   -Manau, jog tu ir manęs negirdi!- pasišaipė Liusė

   -Šiandien visą dieną galvojau apie vakaryštį mano ir Zayn'o susitikimą.

   -Mačiau, jog tu lyg ne šioj planetoj šiandien.

   -Jis šiandien paskambins! Aš šiandien su juo susitiksiu! Kaip niekada laukiu!

   -Pagaliau tu prisipažinai!

   -Kur tu girdėjai prisipažinimą kažkokį?

   -Nora, tu lauki susitikimo su juo! Tuom viskas ir pasakyta.

   -Niekas čia nepasakyta, nepradėk!

   -Kažkas įsimylėjo! Kažką aplankė meilė!

   -Ane? Įdomu, o kaip pačiai su Tom'u sekasi? A?

   -Puikiai! Tiesiog žinau, kad aš jo nemyliu taip, kaip tu Zayn'ą,- pašaipiai pasakė Liusė.

   -Tyčiokis, tyčiokis.

   -Aš nesityčioju, tik tiesą sakau!

   -Gerai, varom greičiau namo laukti skambučio!

48 Dalis


   Paprastai man įdomu, ką mūsų dėstytoja pasakoja. Visad jos įdėmiai klausausi ir konspektuojuosi. Tik ne šį kartą.

   Šiandien galima sakyti, kad nieko negirdėjau, ką ji mums pasakoja. Aš buvau paskendusi savo mintyse. Taip. Galvojau apie jį. Apie vakarykštį mūsų susitikimą šokių salėje. Apie tai, ką jis pasakė. Nejaugi jis norėtų, kad būčiau jo mergina? Ar aš pati norėčiau ir galėčiau? Jei būčiau, kaip viskas klostytųsi?

47 Dalis


   -Nora, palauk!- sušuko Zayn'as, man ruošiantis eiti iš salės. Kitos merginos spoksojo išsižiojusios, šnabždėjo kažką viena kitai. Joms buvo labai smalsu, iš kur Zayn'as žino mano vardą. Be to mačiau, kaip jos maivėsi prie "One Direction" vaikinus šokdamos. Juk norėjo padaryti įspūdį.

   -Labas Nora,- jis žvelgė į mane su šypsena.

   -Labas Zayn'ai.

   -Tu puikiai šoki.

   -Kur gi ne,- jaučiau kaip mano širdis pradėjo plakti smarkiau.

   -Tikrai.

   -Nuo kada jūs čia repetuojat?

   -Nuo šiandien. Ruošiamės turui.

   Žiūrėjau jam į akis. Jis taip pat į manąsias. Abu tylėjome. Nežinojau, ką jam pasakyti. Tik staiga tylą nutraukė vaikinai, kurie pradėjo ploti ir šaukti:

   -Pabučiuok! Pabučiuok!

   Zayn'as staiga atsisuko į juos ir jie nutilo.

   -Atleisk už juos. Jie pavydi man,- Zayn'as šiek tiek susinervino ir išraudo.

   -Cha. Ko jie tau pavydi?- jaučiausi šiek tiek nesmagiai.

   -Tavęs.

   -Manęs?!

   -Na, matai, jie neturi tokios merginos kaip tu.

   -Bet ir tu manęs neturi. Aš nesu tavo mergina,- koketiškai nusišypsojau.

   -Ach,- vaidino nusiminusį,- gal norėtum kur nors nueiti. Šiandien jau žinoma vėlu, bet gal rytoj?

   -Susiskambinsim,- ir jau ėjau link salės durų. Zayn'as pribėgęs paėmė man už rankos.

   -Aš tau paskambinsiu,- ir pabučiavo į ranką,- bet pažadėk, kad atsiliepsi.

   -Prižadu.

   -O gal palauksi, kol repeticija baigsis ir tada parvešiu tave namo?

   -Ne, man rytoj anksti keltis į paskaitas, dar šiandien pasimokinti turiu.

   -Na tikrai manau mes šiandien čia ilgai užtruksim. Tai iki.

   -Iki.

   Jau dariau duris ir išgirdau vaikinus šaukiant:

   -Iki Nora!

   Aš jiems taip pat atsakiau ir pamojavau:

   -Iki!

46 Dalis


   Atsisukus pamačiau visus penkis "One Direction" vaikinus, kurių veiduose mačiau šypsenas. Pačiame krašte, prie Liam'o stovėjo Zayn'as. Jis buvo nustebęs na mažiau nei aš. Vyliausi, kad jis manęs neatpažins, bet kur gi. Tai buvo neįmanoma.

   -Nora! Per tave turėsim kartot viską iš naujo! Pamiršai žingsnius, ar ką, kad stovi kaip stulpas?!- pyktelėjusi sušuko šokių mokytoja.

   -Aš atsiprašau, bet...

   -Stokit į vietas. Paskutinį kartą ir viską nuo pradžių!

   -Ne, tik ne tai. Kodėl jie negali išeiti, o ypač Zayn'as?- mąsčiau,- na, bet turiu gerai sušokti, kad galėčiau greičiau dingti iš čia.

   Šokdama keletą kartų pažvelgiau į Zayn'ą. Jis neatitraukė nuo manęs akių. Jaučiausi gana nesmagiai.

   -Pagaliau baigėsi daina. "One Direction" vaikinai mums plojo. Pamačiau, kaip prie Zayn'o priėjo Louis ir kažko paklausė. Tada Zayn'as nukreipė žvilgsnį į mane, o Louisas taip pat į mane žiūrėjo. greičiausiai jie kalbėjo apie mane.

   -Lauksiu jūsų ketvirtadienį. Šiandien neblogai padirbėjom. Iki!- sušuko šokių mokytoja.

   Šiandien lygiai mėnuo, kai aš rašau šią istoriją. Ačiū savo skaitytojams!!! Per mėnesį 693 peržiūros. Ačiū!!!

45 Dalis


   -Žadėjo anksčiau paleisti, kur gi ne. Jau 10 minučių iki 8, o aš dar trypčioju salėje pagal Rihanną "Only girl in the world". Lyg to dar būtų negana, esu pagrindinė šokėja, todėl man daugiausia prakaito tenka išlieti,- mąsčiau šokdama.

   -Laikykitės ritmo!- sušuko šokių trenerė.

   Daina ėjo į pabaigą. Kaip tik pabaigoje buvo pagrindinė mano partija kurioje turėjau gan nekukliai pasireikšti. Dar reikėjo vieną apsisukimą padaryti. Kad jį padaryčiau, reikėjo užsisukus nueiti prie sienos ir tada apsisukti.

   -Negali būti!- atsisukus pamaniau. sustingau, nebegalėjau šokti, per kūną perėjo šiurpai, pradėjo trūkti oro,- nejaugi tai tikra?!

44 Dalis


   -Jei viskas gerai pavyks, šiandien padarysime trumpesnę repeticiją, nes lygiai 8 valandą turi prasidėti kita man svarbi repeticija. Tai negaiškim laiko ir pradėkim!- paragino šokių mokytoja.

43 Dalis


   -Norėčiau atostogų. Jei ir toliau tokiais tempais, tai ligą sau įsivarysiu. Dar tik antradienis, pradžia savaitės, o aš jau žiauriai pavargus,- tariau gulėdama poilsio zonoje ant sofkutės.

   -Bet tu pagalvok, kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau uždirbsi,- šaukė  Liusė, sėdėdama prie savo darbo stalo ir  organizuodama vieną renginį, kurio nesugebame pabaigti jau savaitę.

   -Materialistė tu! Nors ir tiesą sakai! Žinok, kaip tingiu eit aš į tą šokių repeticiją  šiandien. Taip norėtųsi išsimiegot!

   -Tai neik šiandien!

   -Jei aš neisiu, kada tik užsimanysiu, tai manau mane retai ten matytų. Reiks eit.

42 Dalis


   Praėjo savaitė. Nesulaukiau iš Zayn'o jokių žinių. Pati jam paskambinti taip pat nedrįsau. Gal būt aš jam trukdysiu, o jis jau gal mane spėjo pamiršti. kiekvieną rytą vyliausi sulaukti jo žinutės. Vis spoksodavau į telefono ekraną. Viena mano dalis nori, kad jam paskambinčiau, kita prieštarauja. Galbūt  tai bus mano didžiausia klaida, bet aš jam netrukdysiu. Esu per ne lyg drovi tai padaryti.

41 Dalis


   -Nejaugi jis man šiandien neparašys, ar nepaskambins,- garsiai galvojau sėdėdama universiteto valgykloje ir žiūrėdama į telefono ekraną.

   Šiandien buvo trečiadienis, tai reiškė, jog mums šiandien - paskaitos.

   -Nora!

   -Ką?

   -Man viskas aišku!

   -Kas aišku?

   -Nekankink daugiau savęs. Matosi, jog jis tau daug ką reiškia!- sušuko Liusė.

   Aš tylėjau, nieko nesakiau.

   -Pasimatyk su juo, Nora!

   -Nemanai, kad mums reikia paskubėti? Nepavėluosim į paskaitą?

   -Gerai jau gerai. Nenori kalbėti, tai ir sakyk iš karto.

 

 40 Dalis


   Po repeticijos iškart nuskubėjau namo. Vos pastovėjau ant kojų.

   -Sveika Liuse,- tariau įėjusi į namus. Ji sėdėjo prie televizoriaus.

   -Kaip sekėsi?- paklausė Liusė.

   -Nuvaryta nuo kojų. Didžiausias noras - eiti miegoti. Kaip tau?

   -Hm... Tu jį pažįsti geriau nei aš maniau.

   -Ką?!

   -Zayn'as. Jis laukė.

   -Tikrai?!- aš apsidžiaugiau,- ką jis tau sakė, neklausė, kur aš?

   -Palauk, viską papasakosiu kaip buvo, tik, kad tu miego norėjai.

   -Pasakok nenervavus!

   -Išeinu, o jis laukia. Pamatęs mane priėjo. Pasakė labas Liuse!- ji pasakė tai su džiaugsmu.

   -Gerai, nepradėk čia fangirl'int!

   -Iš kur jis žino mano vardą?!

   -Kaip tai iš kur? Tai gal aš būsiu pasakius!

   -Neapsakomas jausmas, kai tavo dievaitis pasako tau labas! Man buvo labai sunku tvardytis.

   -Nepradėk, gerai? Pasakok, kaip buvo!

   -Gerai. Tada aš jam taip pat pasakiau labas. Jis iškart paklausė, kur Nora? Aš pasakiau, kad ji šokių repeticijoj. Jis paklausė, kodėl neatsiliepei jam. Aš pasakiau, kad nežinau, gal būt buvai palikusi telefoną namuose.

   -Palauk, palauk. Tu ką, jam pamelavai?!

   -Ne nu palauk. Tai ką aš jam turėjau pasakyti? Kad Nora pati nežino ko jinai nori, kad vieną akimirką tave myli, o kitą jau verkia nežinodama, ką daryti?!

   -Aš jo nemyliu!

   -Tai tu nori išgirsti toliau, ar ne?

   -Pasakok!

   -Tada aš jam padaviau striukę ir pasakiau, kad Nora prašė perduot. Jis paklausė, iš kur aš žinau, jog jis čia ateis. Aš pasakiau, jog čia ne aš, o Nora iš kakžur sužinojo ir dar paklausiau, ko jis iš tavęs nori.

   -Ką??!! Tu jo tai paklausei???

   -Nu taip... Matai, kaip aš tavimi rūpinuosi.

   -Kur gi ne. Ir ką jis atsakė?

   -Iš pradžių nesuprato, ko aš paklausiau. Aš jam pasakiau ko tu nori iš Noros, kad net po darbo jos lauki? Jis pasakė, kad tu jam labai patikai ir nesupranta, kodėl vengi jo. Tada aš jam paskiau, kad jam pačiam reiktų su tavimi išsiaiškinti.

   -Ta prasme išsiaiškinti? Ką išsiaiškinti?

   -Viską! Ir dar paprašiau, kad tau duotų dieną ramybės, gal būt tu taip negalvosi apie jį.

   -Tu taip pasakei? Ačiū. Bet pala, tu pasakei jam, kad gal būt negalvosiu apie jį taip??

   -Nu taip.

   -Tu jam tai pasakei?

   -Taip!

   -Ne, nu tu visai. Paprašiau paslaugos, o tu štai ko pridirbai!

   -Ir tipo ne tiesą pasakiau?

   -Tai ką jis dabar apie mane pagalvos? Gal būt negalvosiu apie jį taip... Viršūnė! Liuse, viršūnė!!!

   -Tada jo akys suspindo. Kad būtum mačius! Tos rudos akys...

   -Ką jis atsakė?

   -Nieko.

   -Nieko?!

   -Nieko, nes aš tada nuėjau, nes manęs jau atvažiavo Tom'as.

   -Nesupratau? Tai čia tas pats, kur...

   -Taip, tas pats.

   -Ir?

   -Kas ir?

   -Rimta?

   -Rimčiau ir būt negali!

   -Wow!- sušukau ir nuėjau miegoti.

 39 Dalis


   -Sveika, aš jau čia. Paėmiau tau bandelių, jei vis dėlto užsimanysi valgyti.

   -Man reikia su tavim pasikalbėti. Ir skubiai,- pakilau nuo savo darbo vietos ir ėjau į poilsio zoną. Paskui mane ir Liusė.

   -Na, tai pasakok.

   -Skambino Zayn'as,- padariau pertrauką,- aš nekėliau,- pakėliau galvą ir pažiūrėjau į Liusę.

   -Kodėl?

   -Tame ir esmė. Aš nežinau. Vieną akimirką aš galvoju apie jį, kitą aš jau stengiuosi nuvyti mintis. Tai aš noriu susitikti su juo, tai ne!

   -Čia sunkiau nei maniau.

   -Ach, ką man daryti?!

   -Aš manau, jog tau pirmiausia reikia poilsio. Gerai išsimiegoti. Vėliau viską gerai apgalvoti.

   -Girdi? Kažkas skambina,- pakilau pasiimti savo telefono,- vėl jis.

   -O jis atkaklesnis nei maniau. Jis greičiausiai įpratęs gauti tai, ko nori. O jei tu pirmoji, kuri taip elgiasi su juo?- Liusė pradėjo juoktis.

   -Labai juokinga,- pasakiau rimtai, bet pati nesusivaldžiau ir taip pat pradėjau juoktis. Skambutis nutilo,- aš turiu šiandien šiek tiek anksčiau išeiti. Kaip jau minėjau prieš pietus, paimsi striukę ir sutiksi jį, tai perduosi.

   -Ką? Kaip tu manai, kur aš jį turėčiau sutikti?

   -Gal būt ten pat, kur ir vakar...

   -Ką? Tu tikrai taip manai? Nora, nebūk tokia naivi. Manai, jog kiekvieną kartą, kai neatsiliepsi, ar neatrašysi jis bėgs ir lauks prie tavo durų?! Galvoji, jog jis taip mažuliuosis su tavimi?! Kas tau darosi? Aš tavęs visai neatpažįstu!!!!

   -Aš pati nesuprantu, kas man darosi!

   -Tu jam kažką jauti?- paklausė Liusė

   Aš šiek tiek patylėjusi atsakiau:

   -Nežinau! Ne! Nemanau! Nors... Ne, tikrai ne!

   Liusė pažiūrėjo į mane keistu žvilgsniu, vėliau tarė:

   -Kur ta striukė?

   -Ten, ant kėdės.

   -Kiek tu šiandien anksčiau išeisi?

   -Valanda.

   -Kiek?!

   -Aš viską padariau, ką man reikėjo.

   -Nu gerai. Kelintą grįši?

   -Repeticija baigiasi aštuntą .

  

 38 Dalis


   -Nora, eini valgyt pietų?- paklausė Liusė, eidama link durų.

   -Ne, šiandien nenoriu. Liksiu ir pabaigsiu darbus, kad anksčiau galėčiau eiti į šokių repeticiją.

   -Kaip nori.

   -Beje, palauk. Šiandien pasiimsi su savimi Zayn'o striukę.

   -Ką?- suraukė kaktą.

   -Kai grįši pavalgius, papasakosiu,- tariau, o Liusė tik suprunkštė ir išėjo.

   Maždaug po 10 minučių suskambo mano telefonas. Skambino Zayn'as. Nutariau nekelti, nes žinojau jog vėliau save kaltinsiu, kad pakėliau. Bet taip pat jausiuosi blogai, jei nepakelsiu.

   Telefonas nustojo skambėjęs.

  

37 Dalis 


  Sučirškė žadintuvas. Labai tingėjau keltis, nes mažai miegojau. Dar be to laukė ilga diena, nes šokių repeticija.

   Vos ne vos išlipau iš lovos, išsivaliau dantis, apsirengiau ir pamačiau Liusę sėdinčią virtuvėje.

   -Labas rytas,- tariau Liusei.

   -Labas,- sumurmėjo.

   -Kas yra?- paklausiau.

   -Nieko,- piktai atsakė,- tu nesupranti ir nesuprasi.

   -A, tu dėl šito. Klausyk, Liuse, prašau nepyk. Aš vakar nesusivaldžiau. Galvojau, jog atvyksiu į Londoną ir prasidės mano svajonių gyvenimas. Negaliu skųstis, juk gavau laisvę, darbą, bet... bet yra dalykų, kurie tiesiog varo mane iš proto!!

   Liusė pažvelgė į mane ir tarė:

   -Gal būt vienas dalykas?

   -Na taip, vienas.

   -O tai kas tau negerai? Tu laimingiausias pasaulyje žmogus, kad sutikai jį ir jis nori tavo dėmesio. Tavo svajonė galima sakyti jau išsipildė! O tu nenori, kad ji išsipildytų iki galo! Kas tau darosi, Nora?

   -Aš nežinau! Aš bijau.

   -Ko tu bijai?

   -Jis gali mane įskaudinti.

   -Ką? Kaip?

   -Jis garsus, iš pramogų pasauli, o ten žmonės paprastai nėra labai tvarkingi. Na, jie ten tai skiriasi, tai tuokiasi! Tu pagalvok, kas būtų, jei kas nors sužinotų, kad aš su juo. Koks kiltų skandalas, kad paprasta mergina iš Lietuvos susitikinėja su vienu iš pasaulinio garso grupės vaikinu! Nepagalvojai? Kur dar directioner'ių reakcija. Nevaidink, kad nežinai kaip buvo su Liam'o ir Louis'o merginomis!- išrėkiau jai.

   -Nusiramink!

   -Kaip man nusiramint?

   Pasigirdo mano telefono sms tonas. Nuėjau pažiūrėti, kas man parašė. Paskui mane atėjo ir Liusė.

   -Skaityk garsiai, manau žinau nuo ko ji.

   -Labas rytas, šauktukas. Iš didžiosios raidės kaip miegojai, klaustukas ir šypsenėlė.

   -Siuntėjas?

   -Zayn'as.

   -Taip ir maniau!

   -Ką manei?

   -Kad jis parašys!

   -Kodėl?

   -Vakar jis taip į tave žiūrėjo, kai tu ėjai namo.

    -Ką? Tu matei? Bet... bet tai kaip?

   -Pro langą.

   -Bet gi tu miegojai!

   -Pasirodo, kad ne.

   -Tai kodėl tu man nesakei?

   -Aš tau dabar pasakiau!

   -Tai tu pažiūrėjusi nuėjai nuo lango ir apsimetei, kad miegi?

   -Neapsimečiau, tiesiog nuėjau ir atsiguliau į lovą .

   -Ane?

   -Nu taip

   -Nu tarkim patikėjau...

   -Ką atrašysi jam?

   -Nieko!

   -Ta prasme?

   -O ką aš turėčiau jam atrašyt?

   -Taip pat galėtum labas rytas parašyti.

   -Ne!

   -Kuo toliau, tuo labiau aš tavęs nesuprantu!

   -Patikėk, aš pati ne ką geriau save suprantu.

   -Daryk kaip nori, tik paskui nesakyk, kad neįspėjau.

   -Dėl ko neįspėjai?

   -Praleisi savo šansą.

   -Kokį dar šansą?!

   -Tapti Zayn'o mergina!

   -Tau tik tas ir galvoj! Beje aš sugalvojau kai ką...

   -Ką?

   -Nori susitikt su Zayn'u?

   -Aš?,- nustebusi paklausė Liusė

   -Taip, tu.

   -Bet kodėl aš?

   -Todėl, kad ne aš! Kas čia pas tave per klausimai?

   -Nieko nesuprantu. Gal gali paaiškint?

   -Matai striukę ant kėdės?- parodžiau pirštu.

   -Nu...

   -Žinai kas jos savininkas?

   -Zayn'as?

   -Nu taip!

   -Nora, paaiškink, nes aš nieko nesuprantu!

   -Kadangi mane mama mokė, jog negalima vogti, tai šią striukę reikia grąžinti. O tai padarysi tu!

   -Ką? Kodėl aš?

   -Todėl, kad ne aš!

   -Kas tau darosi?

   -Nieko, tiesiog aš daugiau nenoriu susitikti su Zayn'u.

   -Ne, nu tau tikrai protelis važiuoja

   -Tai geriau važiuokim su juo, nes paskui nespėsim į darbą!

36 Dalis  


   Įėjau į namus. Juose buvo tamsu. Iškart pribėgau prie lango pažiūrėti, ar Zayn'as jau nuvažiavo. Jo jau nebuvo. Nuėjau į virtuvę ir užsikaičiau arbatinuką. Nutariau nueiti persirengti ir nusivalyti makiažą.

   Atsistojau prieš veidrodį ir:

   -O ne!- net nepajaučiau kaip sušukau. Matyt, kad garsiai, nes net Liusė atbėgo pažiūrėti.

   -Kas yra?- paklausė manęs pažiūrėjusi lyg į beprotę.

   -Striukė! Ji Zayn'o

   -Ir?

   -Tai reiškia, jog aš ją turėsiu atiduot!

   -Aš negaliu daugiau su juo susitikti!- išrėkiau.

   -Kodėl? Ko vėl prisišnekėjai?

   -Nieko!

   -Tai kas tada?

   -Nelysk! Tu nesupranti ir nesuprasi!- rėkiau ant Liusės. Pamačiau, jog ji užpyko ir nuėjo toliau miegoti.

   Aš likau stovėti su Zayn'o striuke. Atsisėdau ant grindų ir pradėjau verkti.

   -Ne, aš negaliu daugiau su juo pasimatyti,- mąsčiau,- negaliu!

   Staiga sušvilpė arbatinukas. Vanduo jau užvirė. Apsigalvojau, kad arbatos jau nenoriu. Nuėjau į kambarį, pakabinau Zayn'o striukę ant kėdės atlošo ir nuėjau miegoti. Užmigau greit, nes akis skaudėjo nuo verkimo.

   35 Dalis


   Privažiavome mano namą. Aš išlipau iš mašinos, o Zayn'as paskui mane.

   -Ačiū, kad parvežei. Puikiai praleidau vakarą.

   -Na, tokių vakarų galėtų būti ir daugiau. Ką manai?- ir įsmeigė į mane savo žvilgsnį.

   Aš nusišypsojau:

   -Bus matyti. Na, o šiandien jau iki. Labos nakties,- ir aš jau pradėjau lipt laiptais link laiptinės.

   -Nora, palauk,- sušuko ir bėgo link manęs.

   Aš atsisukau ir tariau:

   -Kažkas negerai?

   -Kada aš tave pamatysiu?

   -Nežinau Zayn'ai, nežinau.

   -Man tuoj prasidės turas. Prašau pasimatykime dar.

   -Mano telefono numerį turi,- mirktelėjau jam,- o dabar iki.

   -Saldžių sapnų, Nora.

   -Tau taip pat,- nuėjau į laiptinę. Jaučiau jog jis stovi ir žiūri kaip aš einu.

   34 Dalis


   Nepajaučiau, kaip prabėgo laikas.

   -Jau vienuolika. Manau reiktų keliauti namo,- tariau pažiūrėjusi į telefoną.

   -Prašau, pabūkim dar.

   -Man ryt laukia sunki diena. Man tikrai reikia namo,- ir pakilau nuo staliuko.

   -Palauk, aš tave parvešiu.

   -Nereikia, aš išsikviesiu taksi.

   -Nu tik nereikia. Jau vėlu. Be to tamsiai vienai vaikščioti pavojinga.

   -O aš ir neisiu, o su taksi grįšiu.

   -Ne, aš tave čia atsivedžiau, tai aš tave ir iki namų durų palydėsiu.

   -Uh... Na, gerai,- ir mes išėjome iš kavinės. Buvo gana vėsus vakaras, o aš buvau su plonu švarkeliu.

  -Apsigaubk, kad taip nedrebėtum,- ir apgaubė mane savo striuke. Nuo jos sklido stiprus jo kvepalų kvapas. Toks kvapas, kurio manau nepamiršiu visą gyvenimą.

   -Ačiū,- tariau. Eidami link mašinos šnekučiavomės. Jau buvo tamsu. Miestą apšvietė tik gatvių žibintai, kai kur dar pastatuose degė šviesos.

   -Prašau, panele,- jis atidarė man savo mašinos dureles ir pažvelgė į mane savo dangišku žvilgsniu.

   Aš pažvelgiau į jį:

   -Wow. Aš turbūt sapnuoju... Nejau gi dar tokių džentelmenų būna?- paklausiau ir įsėdau į mašiną.

   Jis nieko nepasakė, tik nusišypsojo

   Važiuojant namo automobilyje grojo Ed Sheeran kompaktas. Aš labai mėgstu šį dainininką. Staiga pradėjo groti daina "Lego house". Aš pradėjau dainuoti. Zayn'as pažvelgė į mane su šypsena ir taip pat prisijungė kartu su manimi  dainuoti. Pasibaigus dainai tarė:

   -Tu puikiai dainuoji. tavo labai gražus balsas.

   -Ačiū. Na, ši daina man labai patinka. Kai man liūdna, aš pasiimu gitarą ir dainuoju šią dainą.

  33 Dalis


   -Šį kartą leisiu tau išrinkt, ką valgysim,- pasakė Zayn'as.

   -Ką reiškia šį kartą?

   -Na, kitą kartą aš išrinksiu.

   -Tu įsitikinęs?- paklausiau rimtai.

   -Na, gerai, galėsi ir tu kitą kartą išrinkt,- ištarė nustatęs nepatenkintą miną.

   -Tu įsitikinęs, kad bus kitas kartas?- vėl rimtai paklausiau.

    Zayn'as pakėlė galvą ir įsmeigė žvilgsnį į mane. Aš sustingau. Taip pat žiūrėjau jam į akis. Neatlaikiau jo žvilgsnio ir nuleidau akis žemyn. Prie mūsų priėjo padavėjas:

   -Jau išsirinkote ką nors?

   -Panele, ar jūs išrinkote, ką mes šiandien valgysime?- lyg nieku nieko paklausė Zayn'as.

   -Aš manau, jog šį malonumą suteiksiu jums,- nusišypsojusi tariau jam.

   Jis užsakė po vištienos kepsnį, man raudono vyno, o sau sulčių stiklinę, nes vairavo.

   -Man būtų labai į domu sužinoti, kaip ir kur radai mano telefoną.

   -Nuėjau atgal į klubą ir radau.

   -Gal galima smulkmenų? Aš nežinau, kas su manimi kalbėjo, kai paskambinau.

   -Tai buvo mano draugas. Kai tu išvažiavai, aš grįžau atgal prie staliuko. Išgėriau dar keletą kokteilių ir ant stalo pamačiau telefoną. Iškart pagalvojau, kad tai tavo. Dar radau keletą tavo nuotraukų,- pradėjo šypsotis žiūrėdamas į mane. 

   Netrukus išsitraukė savo telefoną ir atsuko jį į mane:-

   -Man ši labiausiai patiko.

   -Vagis! Kam tau reikia mano nuotraukos?

   -Tada aš turiu prisipažinti, kad pasigėriau. Pasiėmiau telefoną tavo ir išėjau iš klubo. Paskambinau draugui ir jis atvažiavo manęs pasiimti.

   -Tu man neatsakei! Kam tau mano nuotrauka?

   -Tada likau nakvoti pas draugą. Ryte, kai paskambinai, daviau jam atsiliepti, nes tada jau tikrai būtum mano balsą atpažinus.

   -Na jo. Jaučiu atsakymo nesulauksiu,- pasakiau nustačiusi nepatenkintą miną. Jis pradėjo juoktis. Tada ir aš nesusivaldžiau. Taip pat juokiausi.

   32 Dalis


   -Gal paleisi mano ranką?- pažvelgiau į jį šypsodamasi.

   -Tau nepatinka?- pažvelgė su savo rudomis akimis į mane,- o, palauk, tu gal turi vaikiną?- sunerimęs paklausė Zayn'as ir sustojo. 

   Atsisuko į mane ir laukė atsakymo. Aš koketiškai nusišypsojau ir šiek tiek palaukusi tariau:

   -O kas, jei ir turiu?

   -Negali būt,- jis taip pažvelgė į mane, jog maniau, kad tuoj nualpsiu. Jo žvilgsnis buvo nepamirštamas,- nors žinoma, kiekvienas vaikinas džiaugtųsi tokia panele kaip tu ir nenorėtų paleisti.

   -Tikrai?,- pakėlusi antakį tariau.

   -Tikrai!

   -Na, matyt nėra dar tokio.

   -Kaip tai nėra?

   -Na, aš neturiu vaikino.

   -Tikrai?!

   Pamačiau jo akyse džiaugsmą. Jis pradėjo šypsotis

   -Tikrai,- atsakiau.

   -Tuomet eime greičiau, noriu pavaišinti tave. Ko dabar labiau norėtum?  Ledų, kepsnio, salotų ar dar kažko?

   -Zayn...

   -Taip.

   -Prašau, nuimk savo ranką nuo mano pečių. Mus kas nors pamatys.

   -Tu gėdijiesi manęs?- pašaipiai paklausė.

   -Tu gal juokauji? Tiesiog mus kas nors gali pastebėti, nufotografuoti, o paskui visas twitter'is tik ir kalba apie tai: su kokia gi mergina Zayn buvo pastebėtas? Directioner'iai iš proto kraustytųsi.

   -O jei aš būčiau su kokia nors kita mergina pastebėtas, tu irgi kraustytumeisi iš proto? Juk taip pat directioner'ė esi.

   -Taip,- atsidusau,- dieną naktį nemiegočiau. Įsivaryčiau sau depresiją, neičiau į darba bei paskaitas, o tik verkčiau,- maivydamasi pasakiau.

   Jis pažiūrėjo į mane ir pasakė.

   -Na gerai jau, nepyk. Aš tiesiog norėjau su tavimi pajuokauti.

   -Ar aš pykstu?! Aš taip pat su tavimi juokauju Zayn'ai,- pažvelgusi jam į akis ir nusišypsojusi pasakiau.

   Tuo metu mes priėjome kavinę. Jis kaip džentelmenas atidarė man duris ir paskui mane įėjo. Žmonių nebuvo daug. Mes susiradome nuošaliausią vietą ir atsisėdome.

  31 Dalis


    Jau susiruošėme eiti namo. Tik išėję iš pastato, pamačiau nuo mašinos ateinantį Zayn. Jis sušuko:

   -Nora! Palauk!- ir jis ėjo link manęs.

   -Man pasitraukt?- paklausė Liusė

   -Net nemėgink!- stuktelėjau jai.

   -Labas Nora,- jis tarė man, lyg šalia nebūtų stovėjusi Liusė.

   -Labas. Iš kur žinai, kad aš čia būnu?- tariau nustebusi ir šiek tiek pyktelėjusi.

   -Cha! Pažintys. Kai nori, gali viską sužinot!

   -Tas tiesa...

   -Nora, prašau pasikalbėkim, man labai reikia. Maldauju tavęs.

   -Zayn, aš nežin...

   -Nepriimu neigiamo atsakymo,- pertraukė mane.

   -Zayn, gal geriau nereikia.

   -Prašau. Aš žinau vieną neblogą kavinukę netoliese. Eime!- ir jis paėmė man ranką ir patraukė, kad eičiau kartu su juo.

   -Na gerai jau gerai. Eime!- pažvelgiau į Liusę. Ji man pamojo. Zayn'o veide mačiau patenkintą šypseną.

  30 Dalis


   -Liko pusvalandis iki darbo pabaigos, ką veiksim?- paklausė Liusė.

   -Net nežinau, o ką siūlai?

   -Galvojau, kad tu kažką pasiūlysi.

   -Oj ne. Mano galva ir taip šiandien neveikia,- atsidusau.

   -Man atrodo aš žinau priežastį.

   -Nejau gi.

   -Jo vardas Zayn, pavardė - Malik. Teisingai?

   -Oj Liuse net nežinau. Niekaip neišeina iš galvos, kaip aš jam vakar telefono ragelį nemandagiai numečiau. Tu juk žinai, kaip aš pergyvenu dėl kiekvienos smulkmenos.

   -Gal tu jam paskambink ir atsiprašyk.

   -Man?

   -Ne gi man?!

   -Na, nežinau. Nuo ko man viską reiktų pradėt? Be to jis pagalvos, kad aš sutiksiu su juo dar kartą susitikti... Neskambinsiu.

   29 Dalis


   Prieš einant miegot pasiėmiau į rankas telefoną. Širdies gilumoje gal būt tikėjausi rasti žinutę, o gal būt laukiau skambučio...

   Viskas! Man reikia nustoti galvoti apie jį. Jis garsus, žinomas, o dabar aš nenoriu išgarsėti. Gal būt ir noriu kažkiek, bet ne taip, susidėdama su garsiu vaikinu.

  28 Dalis


   Išaušo gražus sekmadienio rytas. Būtų visai neblogai pabėgioti, juk šalia nuostabus parkas. Jau apsirengiau ir buvau pasiruošusi eiti, tik staiga kažkas paskambino. Pažiūrėjau į telefoną - nežinomas numeris, bet nutariau pakelti, nes paskutiniu metu dažnai skambindavo iš nežinomų numerių, dėl renginių organizavimo.
   -Klausau!
   -Labas rytas!
   - Labas... gal galiu sužinoti, su kuo kalbu?- paklausiau, bet manau, jog šį kartą tikrai atpažinau su kuo kalbu.
   -O su kuo norėtum?- paklausė juokdamasis.
   -Na, šiuo metu tiesą sakant su niekuo,- atsakiau labai mandagiai ir jau buvau įsitikinusi šimtu procentų su kuo kalbu.
   -Kaip šiandien laikaisi?
   -Puikiai! O tu?
   -Šiek tiek nusivylęs, bet gerai. Kaip miegojai?
   -Puikiai!- pamelavau, nes beveik visą naktį nemiegojau,- o tu tikrai gudrus!- nusijuokiau.
   -Kodėl?- pradėjo juoktis.
   -Radęs telefoną, puikiai išnaudoji jo galimybes.
   -Na, man reikėjo suktis iš padėties. Aš kažkodėl nujaučiau, kad vakar taip galėjo nutikti.
   -Nejau gi?
   -Tikrai! Prisimeni, aš tau sakiau, kad esu šioks toks ekstrasensas!
   -Zayn, pasakyk, ko tu man skambini?
   -Aš noriu susitikti su tavimi. Aš negaliu tavęs pamiršti. Prašau,- maldavo manęs.
   -Ne!
   -Prašau.
   -Ne!
   -Nu prašau!
   -Aš sakau ne!
   -Nu prašau gražiausioji mergina pasaulyje!
   -Ne!
   -Prašau užsispyrusi mergaite!
   -Negaliu!
   -Prašau! Pamiršk viską, kas buvo. Aš atsiprašau, jei ką ne taip padariau!
   -Ne!
   -Tu man neatleidi?
   -Aš neturiu už ką tau atleist.
   -Tai pasakyk, kodėl tavo visi atsakymai į mano klausimus neigiami?
   -Todėl!
   -Man atrodo, kad aš žinau. Jei dėl to, tai prašau nepergyvenk. Aš dar ne tokių istorijų girdėjęs, beje, man net malonu ir patinka, kad tokia žavinga mergina apie mane taip ir tiek galvoja!
   -Galvojau!- pertraukiau jį.
   -Nu gerai, galvojai, bet aš jau viską pamiršau
   -Zayn, aš jau turiu eiti. Iki,- ir padėjau ragelį. Ir tik tada aš supratau, kaip aš nemandagiai pasielgiau. Na, bet gal taip atstos greičiau. Man reikia jį pamiršti ir gyventi taip, lyg nebūtų nieko nutikę.

   27 Dalis


   Net pati nepajutau, kaip greit grįžau į namus. Tik uždariusi buto duris susmukau prie jų ir pradėjau verkti. Mane apėmė keistas jausmas. Toks, kokio dar nebuvau jautusi. Jausmas, kai pati su savimi kariauji nežinia dėl ko. Viena mintis veja kitą, pasiklysti tarp jų. Viduje buvo labai negera.

   Prie manęs atėjo Liusė, kuri atsisėdo šalia manęs prie durų ir paklausė išsigandusi:

   -Kas atsitiko?

   Aš tylėjau, nieko jai nesakiau.

   -Nora, kas atsitiko?!- sušuko ji.

   -Tai jis, Zayn'as.

   -Ką? Kur?

   -Jis atvežė telefoną!- sušukau ir dar labiau pradėjau verkti.

   -Nusiramink tik. Jis tau ką nors padarė?- sunerimusi paklausė.

   -Ne. Jis tik atidavė man telefoną ir paklausė, ar mes dar kada nors pasimatysim.

   -Ir ką tu jam atsakei?- išpūtė akis Liusė.

   -Pasakiau, kad ne,- tada mane apėmė lyg isterija. Ašaros viena po kitos riedėjo, kūkčiojau balsu. Liusė mane apkabino ir pradėjo guosti.

  26 Dalis


    -Zayn?!- sustingau. rodos, jog sustingau ir stovėjau kaip statula. Per kūną perėjo karštis. Aš stovėjau vietoj ir nejudėjau.

   -Labas Nora,- išspaudė nervingą šypseną. Aš taip pat nežinau kaip, bet nusišypsojau,- šiandien tu dar gražesnė.

   Aš pasukau galvą į šoną ir pažiūrėjau į žemę.

   -Kodėl tu nuo manęs pabėgai?- jis priėjo arčiau prie manęs, o aš vėl nukreipiau žvilgsnį į žemę,- prašau atsakyk man,- jis švelnia kalbėjo ir prašė manęs.

   -Man... man pasidarė negera, o ir šiaip jau buvau pavargusi,- pažiūrėjau jam į akis. Kaip jis žiūrėjo į mane. Rodės, jog mane kiaurai mato.

   -Cha. Aš manau, kad priežastis yra kita. Kur ta mergina, su kuria aš vakar susipažinau?- ėme manęs klausti, o aš suraukiau kaktą,- linksma, atvira ir nuoširdi?

   -Aš čia,- nervingai šyptelėjau.

   -Tai kodėl dabar man meluoji?

   -Zayn, prašau, jei turi mano telefoną, prašau atiduok.

   -Pirmiau atsakyk man į klausimą.

   -Kokį klausimą?

   -Kodėl pabėgai? Bet prašau, nemeluok,- ir jis paėmė man už rankos.

   -Man gėda prieš tave pasidarė ir dabar yra.

   -Ką? Kodėl?- paklausė Zayn'as, o aš ištraukiau savo ranką iš jo rankos.

   -Aš buvau tau per atvira ir dabar nesmagiai jaučiuosi prieš tave.

   -Prašau, viskas gerai, nesijaudink.

   -Jei gali, prašau, atiduok mano telefoną,- ir ištiesiau delną, laukdama, kol jis telefoną man įdės į jį.

   -Ar mes dar kada nors pasimatysi?- paėmė man už delno.

   -Manau, jog ne,- tariau šaltai ir išplėšiau delną iš jo delno. Jis nuėjo į mašiną ir atnešė man telefoną. Pamačiau, jog prie vairo sėdi Louis'as.

   -Štai tavo telefonas,- ir ištiesė man jį. Aš padvejojusi paėmiau jį ir jau švelniu balsu tariau:

   -Ačiū,- pažvelgiau jam į akis,- prašau, nepyk ant manęs,- ir nubėgau laiptais aukštyn, bet dar spėjau išgirst Zayn'ą šaukiant:

   -Aš visko taip nepaliksiu!

 25 Dalis


   -Nu ir kaip?-sukluso Liusė.

   -Atveža mano telefoną.

   -Tu jį pažįsti?

   -Tu gal juokauji?

  -Tu tai man irgi. Atveža į namus. Į namus telefoną! Tu pasakei nepažįstamam mūsų namų adresą!!!- šaukė Liusė. Jei jos nepažinočiau, pagalvočiau, kad ji rimtai supyko, bet mes taip įpratę viena ant kitos šaukti, visaip vadinti, mėgstam viena iš kitos pasišaipyti.

   -Bla bla bla... Klausyk, aš noriu papasakoti tau kai ką, kas vakar nutiko.

   -Nu ir kas gi tau nutiko?

   -Noriu paaiškint, kodėl palikau tave vieną. Tam buvo priežastis.

   -Nu nu. Klausau tavęs įdėmiai.

   -Kai mes nuėjome šokti ir kaip prie manęs priėjo vaikinas. Tas pats, su kuriuo aš praleidau visą vakarą klube.

   -Nu. Tęsk...

   -Nepertraukinėk manęs! Visai nepasakosiu.

   -Nu okey, atsiprašau!

   -Ir vėl!- nusisukau nuo jos ir vaidinau užpykusią,- nu gerai, man reikia išsipasakoti,- atsisukau į Liusę ir toliau pradėjau,- kai aš su tuo vaikinu nuėjau prie staliuko, jis užsakė gėrimų ir mes pradėjom kalbėtis. Nežinau kodėl, bet su juo iškart pradėjau atvirauti. Tarp mūsų kažkoks užsimezgė ryšys. Daugelis dalykų sutapo. Jis man pasirodė labai mielas, nuoširdus... Toks, su kuriuo dar norėčiau pasikalbėti, susitikti,- nutilau. Tada Liusė manęs paklausė:

   -Tai kas blogai? Kur problema?

   -Bėda ta, kad mes iškart vienas kitam neprisistatėm, be to buvo labai tamsu ir aš negalėjau įžiūrėti jo veido...- nutilau ir vėl,- mes, na jis. Oj Liuse nežinau! Siaubas kažkoks!

   -Tai kas jis? Žudikas maniakas, zombis?

   -Eik zombi tu.

   -Tai kas? Sakyk greičiau!!!

  -Pirmiausia aš prisistačiau. Vėliau paklausiau jo vardo. Neatspėsi, kas jis buvo,- Liusė primerkė akis, aš padariau trumpą pertrauką ir tariau,- jis buvo Zayn Malik.

   -Ką??!!! sušuko Liusė ir šoko nuo lovos,- tai pala pala. Tu visą vakarą bendravai su Zayn?!! Zayn iš One Direction?!

   -Na, taip išeina.

   -Negali būt! Bet žmonėms ir sekasi! Ach, kad man taip!- vis šaukė Liusė. Aš sėdėjau užsidengusi rankomis veidą ir staiga Liusė sušuko,- bet pala. Tu nuo jo PABĖGAI?!- šaukė Liusė,- Pabėgai nuo Zayn Malik? Tau protas pasimaišė ar ką? Tu gal neprisimeni, kaip mes svajodavom kai juos sutiksim, ką pasakysim, na o tu PABĖGAI!!! Kas tau pasidarė?

   -Tu nežinai situacijos!

   -Kokios dar situacijos?

   -Aš tau sakiau, kad aš buvau jam atvira. Net gi per daug atvira.

   -Ką tai reiškia?
   -Aš jam papasakojau apie svajones, kurias svajojau, kai buvau pakvaišus dėl jų! Kaip mano sienos buvo plakatais iškabintos, kaip kūriau istorijas, mintinai dainų žodžius mokėjau ir moku!
   -Tu jam tai pasakei? Pasakei apie istorijas?
   -Taip!Pasakiau!
   -Wow! Ir kaip jis reagavo?
   -Nu kaip jis galėjo reaguot? Jis neišsidavė, net nieko nepasakė, ta prasme nepasakė, kad jis yra Zayn, vienas iš tų, dėl kurių buvau galvą pametus! Bet jis juokėsi, paskui ir aš pradėjau juoktis.
   -Eik tu sau...
   -Na, jis gal pamanė, kad esu viena iš pakvaišusių fanių. Gal būt jis jau prie to pripratęs.
   -Nu bet vis tiek tavęs nesuprantu! Kaip tu galėjai pabėgti?!...-Tai gal bent numeriais apsikeitėt?
   -Ne!- sušukau
   -Tai bent foto?
   -Nei foto!- šaukiau ir pradėjau verkti,- tu man visai nepadedi! Aš norėjau tau išsipasakoti, pasiguosti, o tu šauki ant manęs, pamokslauni. Gal numeriais, foto apsikeitėt,- pradėjau mėgdžiot,- viskas, užtenka!- ir išėjau iš kambario stipriai užtrenkdama duris. Netrukus atėjo Liusė.
   -Nu gerai, atsiprašau. Nesusivaldžiau. Sorry...
   Nusišluosčiau ašaras ir paskiau:
   -Gerai, reikia pamiršti viską. Dabar man reikia atgauti savo telefoną. O, beje, tu man nieko nenori papasakoti?- pradėjau šypsotis.
   -Ko būtent?
   -Kur tu vakar buvai?
   -A štai ko tu nori, kad aš papasakočiau.
   -Nu, aš laukiu...
   -Vakar susipažinau su labai fainu vaikinu,- ir nutilo.
   -Ir?
   -Nu ir kas ir?
   -Laukiu tęsinio!
   -Na, tai aš buvau klube, vėliau ėjau pasivaiksčioti su juo.
   -Norėčiau su smulkmenom...
   -Dar ko!
   -Aš tai tau papasakojau su smulkmenom!
   -Nu tai kad per daug tų smulkmenų ir nėra. Tiesiog gražiai pabendravom. Labai fainas ir malonus vaikinas.
   -Iš kur?
   -Vietinis.
   -Vardas?
   -Tom'as
   -Amžius?
   -Tu čia ką, apklausą atlikinėji?
   -Ne, tiesiog rūpinuosi tavimi,- pradėjau juoktis.
   -Jis metais vyresnis.
   -Turi jo telefono numerį? Apsikeitėt nuotraukom?,- pradėjau tampytis.
   -Taip!- pradėjo juoktis,- net gi facebook'e drauguose turiu.
   -Tai kada pasimatymas?
   -Dar nežinau, bet,- Liusės kalbėjimą nutraukė telefono skambutis. Kažkas skambino iš mano telefono. Tai reiškia, kad manęs kieme jau laukia, kad ateičiau pasiimti telefono. Ragelio nespėjau pakelti, bet atgal neskambinau, o pažvelgiau pro langą, kad pamatyčiau, ar tikrai atvažiavo. Viena mašina stovėjo prie laiptų link mūsų namo.
   -Palinkėk man sėkmės!- išėjau. Pravėrus laiptinės duris lipau laiptais žemyn, nes prieš patenkant į laiptinę iš kiemo pusės yra keletas laiptelių. Kol lipau laiptais, iš mašinos išlipo....

   24 Dalis


   -Klausau,- pasigirdo nepažįstamas balsas.
   -Laba diena,- nedrąsiai tariau.
   -Labas.
   -Tai jūs radote mano telefoną?- pasijaučiau kvailai taip paklausus.
   -O tai jūsų telefonas?- buvo girdėti kaip nepažįstamasis nusijuokė.
   -Na, manau, kad taip,- taip pat nusijuokiau.
   -Gal galite apibūdinti, kaip jis atrodo?
   -Žinoma. Tai nokia E72, juodos spalvos...
   -Taip, tikrai,-pertraukė mane,- ir manau, kad jūs jį dabar norėtumėte susigrąžinti?
   -Na, taip. norėčiau,-nusijuokiau.
   -Tai pasakykit, kur man atvykti ir aš jums jį atiduosiu.
   Įsiklausiau į balsą ir supratau, kad tai tikrai ne Zayn'as. Reiškia, kad kažkas kitas jį rado.
   -Manau, jog aš turėčiau taikytis prie jūsų. Juk jūs radot.
   -Aš dabar kaip tik ruošiuosi vykti į miestą. Pasakykite, kur gyvenate ir užvešiu į namus.
   -Į namus?- pasimečiau.
   -Nepergyvenkite, nesu maniakas,- pradėjo juoktis.
   -Na gerai. Aš gyvenu Tover gatvėje, ji ne per toliausiai nuo to naktinio klubo, kur aš manau ir pamečiau savo telefoną. Namo numeris 27. Kai atvyksite, paskambinkite mano telefonu į šį numerį ir aš ateisiu.
   -Gerai, aš tuoj būsiu. Iki.
   -Iki,- ir padėjau ragelį.

   23 Dalis


   -Tai gal jau kelsiesi?!- trenkė su pagalve man per galvą Liusė
   -Kada grįžai?- užkimusiu balsu tariau.
   -Ne per seniausiai. O tu, panelyt? Seniai jau čia miegi?
   -Jei pasakysi kiek dabar valandų, pasakysiu kiek laiko...
   -Dabar lygiai 11 am.
   -Tai aš namuose apie 8 valandas
   -Ir visą laiką miegojai?
   -Na, taip. O ką man daryt?
   -Na, nežinau,- pradėjo juoktis,- viena namo grįžai?- pradėjo kamantinėti.
   - O tu matai dar kažkur ką nors?- pakėlusi antakį paklausiau.
   -Čia ne, bet gal spintoj kažkas slepiasi?!
   -Gerai, kada tu grįžai ir kur tu buvai?
   -Aš grįžau apie 6 am. Jei būtum manęs nepalikusi, būtum žinojusi kur ir su kuo aš buvau. Draugė dar čia skaitosi!- pašaipiai pasakė Liusė.
   -Aš mačiau, kad tu labai smagiai leidi laiką, tai ir nenorėjau tau trukdyti. Be to man reikėjo skubiai pasišalinti.
   -Kodėl? Aš mačiau, kad tu su kažkokiu vaikinu prie staliuko sėdėjai. Nejaugi bėgai nuo jo?- prapliupo juokais.

   -Būtent!- sušukau

   -Tai kuo jis tave išgąsdino?

   -Neklausinėk dabar, verčiau paduok man telefoną. Reikia paskambinti Kevinui ir paklausti, ar jis pabaigė rašyti scenarijų.

  -Tai gal pasakysi, kur jis?

   -Kas?

   -Kas kas. Telefonas! Pati prašo, bet nežino ko. Kas tau yra? Keista tu man.

   -Aj, jis rankinėj, o rankinė ten, ant stalo. Aš tau noriu kai ką papasakoti.

   -Ką?- sunerimo Liusė.

   -Pirmiau atnešk telefoną! Mikliai!- sušukau

   -Kas aš tau? Tarnaitė?!- murmėdama nuėjo,- Nora, jo ten nėra!- šaukia iš kito kambario.

   -Kaip tai nėra?- sunerimau, -Tai gal paieškok geriau!

   -Aš tau sakau, kad nėra!- įėjusi sušuko Liusė.

   -Jei tingi ieškot, tai paskambink iš savo telefono į mano.

   Liusė pasiėmė savo telefoną ir pradėjo skambinti. Mano telefono skambėjimo tono nebuvo girdėti.

   -Negali būt! Kur mano telefonas?!- pradėjau šaukti. Liusė padavė man savo telefoną ir liepė laukti, kol kas atsilieps

   22 Dalis


   -Beje, gal galėčiau sužinoti tavo vardą? Aš dar tokios merginos nebuvau sutikęs.

   -Kokios merginos?

   -Na, tokios draugiškos, protingos, mielos. Man labai patinka su tavimi kalbėtis.... Tu man tikrai pradedi labai patikti,- nusišypsojo.

   Aš taip pat pradėjau šypsotis,- manau aš dabar išraudau,- nusijuokiau,- neįtikėtina, kad mes visą vakarą taip fainai bendraujame, o nežinome vienas kito vardo. Mano vardas Nora.

   -Gražus vardas. Niekada dar nesu tokio girdėjęs.

   -Ačiū. Na, tikrai mano vardas nėra iš populiariųjų. O tu, neprisistatysi?

   -Aš Zayn.

   -Zayn?- paklausiau ir staiga per kūną šiurpai perėjo. Dabar žinau. Tai štai kodėl man jis kažką priminė. Kaip aš galėjau nesuprasti? Tai jis! Zayn! Mano veidas apsiniaukė, nustojau šypsotis ir jis tą pastebėjo.

   -Kas nors ne taip?- sutrikęs paklausė jis.

   -Tai tu tas Zayn iš... iš One Direction?- vis dar pasimetusi paklausiau.

   -Na...-atsiduso,- taip,- nervingą šypseną parodė,- kas nors negerai?

   -Ne. viskas gerai, tik aš manau, kad man jau metas,- staiga pakilau nuo stalelio, griebiau savo rankinę ir ėjau išėjimo link.

   -Palauk! Aš atsiprašau, jei ne taip ką padariau.,- sušuko jis ir pradėjo vytis mane. Jau buvau išėjus į kiemą ir pradėjau ieškoti taksi. Laimei, kaip tik vienas stovėjo šalia klubo. Nors namai netoli, bet vienai eiti naktį pėsčiomis nesaugu.

   Aš ėjau taksi link ir Zayn'as pribėgo prie manęs,- aš dar tave kada nors pamatysiu?- nusiminęs paklausė jis.

   -Nežinau,- ir sėdau į automobilį.

   -Palauk, pasakyk man savo telefono numerį,- prašė Zayn'as.

   -Aš labai atsiprašau, bet negaliu,- ir įsėdau į automobilį. Mačiau, kaip jis su sielvartu pažvelgė man į akis, bet aš negalėjau kitaip pasielgt.

   Grįžau namo paniurus. Iškart atsiguliau į lovą, bet negalėjau užmigti. Į galvą lindo visokios mintys. Nuo minčių jau net ir pavargau. Nepajaučiau, kaip užmigau.