Ačiū visiems, kurie skaitė ir komentavo. Buvo malonu su jumis bendrauti :) Nesu aš rašytoja, tai buvo tik mano laiko praleidimas, rašant šią istoriją. Pati nesitikėjau, kad sulauksiu tiek daug peržiūrų. Labai Jums ačiū! Džiaugiuosi, jei kam nors patiko :) xx

116 Dalis

   -Liuse, ši vakarą grįžta Zayn‘as!- negalėdama nustovėti vietoje visą dieną apie tai tik ir kalbėjau.

   -Nora, jau gal dešimtą kartą tai iš tavęs girdžiu!!!!

   -Negaliu apsakyti savo džiaugsmo! Šį vakarą jie užbaigia savo turą su paskutiniu koncertu Londone! Aš eisiu pas jį į užkulisius po koncerto! Aš stebėsiu ‚One Direction‘ koncertą!- krykštavau iš džiaugsmo.

   -Nora, tu įsimylėjusi iki ausų!

   -Aš taip ir jaučiuosi!

   Po darbo greitai skubėjau namo persirengti. Susiruošusi išsikviečiau taksi. Liusei palikau saugoti šuniuką.

   Į koncertą jau rinkosi žmonės. Aš turėjau VIP bilietą, todėl be vargo greitai įėjau į koncertų salę. Susiradau savo vietą. Pasirodo, kad aš sėdėsiu prie Zayn‘o šeimos!

   -Gudruolis! Išsisuko iš padėties! Jis tikisi, kad mes susipažinsime ir jam nereikės kęsti tų nemalonių supažindinimo scenų,- pagalvojau.

   Prasidėjus koncertui stebėjau jį su malonumu. Na, ir žinoma, kaip ir manė Zayn‘as, susipažinau su jo šeima. Nebuvo taip baisu, kaip atrodė. Visą koncertą dainavau kartu su jo sesėmis.

   Po koncerto visi nuėjome į užkulisius. Zayn‘as jau laukė persirengęs koridoriuje.

   Aš jo buvau be galo pasiilgusi.

   Prie jo pirmiausia pribėgo sesės. Aš su džiaugsmu žiūrėjau, kaip jis su jomis elgiasi. Jis labai jas mylėjo. Vėliau prie jo priėjo kiti šeimos nariai. Aš jiems visiems leidau pasisveikinti su Zayn‘u, nes norėjau gauti daugiau jo dėmesio, kai pasisveikins visi jo šeimos nariai.

   Na štai ir mano eilė. Nieko nelaukusi puoliau jam į glėbį. Jis mane pakėlė ir apsuko aplink save.

   -Myliu tave Zayn‘ai. Aš labai tavęs pasiilgau. Aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be tavęs.

   -Nora, aš tavęs taip pat pasiilgau. Myliu tave!

   Zayn‘as visų savo šeimos narių akivaizdoje mane pabučiavo.

   -Susipažinkit, jei dar nesusipažinot. Čia mano mergina Nora. Prašau ją saugoti, gerbti ir mylėti,- po tokių Zayn‘o žodžių visi nusijuokė,- na, važiuojam atšvęsti mano grįžimo?

   Visi susėdome į mašinas ir nuvažiavome į Zayn‘o namus, kurie pasak jo priklauso ir man.

   Susėdę prie stalo Zayn‘as atsistojo.

   -Norėjau pasakyti tostą,- pasakęs atsisuko į mane,- už mus! Už mane ir Norą, kurią myliu ir mylėsiu visada!

PABAIGA

  

115 Dalis

   Tos trys savaitės praėjo gana greitai. Su Liuse linksminomės kiek tik galėjom, žinoma, viskas su saiku. Su Zayn‘u kasdien skambinėdavomės gal po 10 kartų. Ypač vakarais mes dažnai kalbėdavomės. Twitter‘yje sekdavau visas naujienas, žiūrėdavau nuotraukas po koncertų. Niekas dar nežinojo, kad mes draugaujame, na nebent artimiausi draugai ir šeimos nariai.

114 Dalis


   

   Ryte pabudome nuo Zayn‘o žadintuvo. Buvo 6 valanda ryto. Taip nesinorėjo keltis, bet reikėjo, nes manęs laukė darbas, o Zayn‘o turas.

   -Laikas keltis,- pasakiau švelniai perbraukdama Zayn‘ui per skruostą.

   -Aha,- pasakė vis dar užsimerkęs.

   -Zayn‘ai, kelkis! Pavėluosi.

   -Tuoj. Dar minutę!

   -Na tai tu dar pagulėk, o aš einu, padarysiu kavos.

   -Mhm,- sumurmėjo ir apsisuko ant kito šono.

   Aš išlipau iš lovos, išsivaliau dantis ir nuėjau ruošti kavos. Iškart man prie kojų pribėgo šuniukas. Jis buvo labradoras. Vardo dar neturėjo.

   Padariusi kavos nuėjau į miegamąjį. Kavą padėjau ant staliuko, šalia lovos, o pati atsisėdau ant lovos, kur miegojo Zayn‘as.

   -Mielasis, kava šąla.

   Zayn‘as pramerkė akis ir nusišypsojo.

   -Labas rytas,- pasakiau taip pat šypsodamasi.

   -Padarei man kavos?- nustebęs paklausė, pažiūrėjęs į puodelį, kuris stovėjo ant staliuko.

   -O ką, negerai?

   -Oj ne... Viskas labai gerai! Tik keista... Šiaip vyrai neša moterims kavą į lovą.

   -Tu tik negalvok, kad aš tau kiekvieną rytą nešiu kavą. Čia tik šioks toks meilikavimas prieš tau išvykstant. Tiksliau parodymas, kokie turėtų būti mano rytai, kai tu grįši iš turo.

   -Va kame čia šaknys! Viskas man dabar jau aišku! Na ką, žiūrėsim kaip man čia gausis- nusijuokė

   Išgėrę kavą, Zayn‘as ėjo ruoštis. Daiktus jau buvo anksčiau susikrovęs, tad jis pats prausėsi, rengėsi ir tvarkėsi savo plaukus. Aš tuo metu sėdėjau ant sofos žiūrėdama televizorių ir žaisdama su šuniuku.

   Netrukus pasigirdo durų skambutis.

   -Nora! Atidaryk duris! Čia greičiausiai Paul‘as,- šaukė Zayn‘as iš miegamojo.

   Aš nuėjau atidaryti durų. Ten tikrai stovėjo Paul‘as. Man atidarius duris jis šiek tiek pasimetė. Galbūt nesitikėjo rasti manęs pas Zayn‘ą.

   -Labas rytas,- tarė jis.

   -Labas rytas. Užeikit, Zayn‘as dar ruošiasi.

   -Gerai,- jis užėjo,- o kas jūs būsite?

   -Aš Nora, Zayn‘o mergina.

   -A, tai tu ta Nora!

   -Prašau?- nustebau.

   -Na, Zayn‘as daug apie tave pasakojo.

   -Nejaugi? Ir ką jis pasakojo?

   Netrukus atėjo Zayn‘as ir apkabino mane viena ranka per liemenį.

   -Aš pasakojau kokia tu nuostabi,- pasakė Zayn‘as ir pakštelėjo man į skruostą.,- sveikas Paul‘ai. Aš jau kaip ir pasirengęs. Einu lagaminų.

   Paėmę su Paul‘u lagaminus nunešė į mašiną, kurioje jau sėdėjo kiti vaikinai. Mane pamatę jie pasisveikino.

   Kai lagaminai jau buvo sunešti, prie manęs priėjo Zayn‘as.

   -Aš pasiilgsiu tavęs.

   -Zayn‘ai, aš tavęs taip pat labai labai pasiilgsiu.

   Mes apsikabinome. Nenorėjau jo paleisti, nes žinojau, kai paleisiu, jis išvyks.

   -Prižadėk, kad skambinsi man kiekvieną dieną,- pasakiau.

   -Prižadu, kad skambinsiu tiek, kad tau nusibos atsiliepinėti į mano skambučius!

   -Sutarta!

   Zayn‘as pabučiavo mane.

   -Myliu tave,- pasakė Zayn‘as

   -Aš taip pat tave myliu,- aš apsikabinau jį.

   -Jei mes dar taip stovėsim, aš tuoj pradėsiu verkti,- pasakiau.

   -Gerai, tik neverk! Nemėgstu tokių scenų!

   -Patikėk, aš irgi.

   -Tai iki,- pasakė ir pabučiavo mane dar kartą.

   -Myliu tave!-sušukau Zayn‘ui, kuris jau ėjo link mašinos. Jis atsisuko ir pamerkė man vieną akį.

   Netrukus automobilis pajudėjo ir išnyko horizonte.

 

Prašau parašykit kokių komentarų, nuomonių, ką manot apie šią istoriją, jei ją galima tokia pavadinti :DD

113 Dalis


  

   Vakarą praleidome šnekučiuodamiesi ir žaisdami su šuniuku.

   -Zayn‘ai, jau vėlu, o tau reiktų gerai išsimiegoti. Juk laukia sunkios trys savaitės.

   -Ką siūlai?

   -Eik miegot!

   -Gerai,- tarė jis ir paėmęs man už rankų vedėsi į miegamąjį,- eime miegot!

   Aš sustojau kaip įbesta ir nesileidau Zayn‘o tempiama.

   -Jei nori, kad likčiau nakvoti, rinkis. Tu miegi ant sofos ar lovos.

   Zayn‘as tik nusijuokė.

   -Ir ko čia dabar juokiesi? Sąlygos tos pačios.

   -Nu Nora,- tarė apkabindamas mane.

   -Jokių Nora. Juk žinai mano sąlygas.

   -Bet juk dabar tu mano mergina.

   -Ir tu manai, kad tau už tai turiu suteikti daugiau privilegijų?

   -Taip!

   -Na jau ne,- nespėjus man pabaigti sakinio Zayn‘as pakėlė ir nunešė mane į miegamąjį. Paguldė ant lovos, užklojo antklode ir atsigulė šalia manęs.

   -Ką tu sau manai mane šitaip apklojęs?

   -Uuu... panele, norite kažko daugiau?- tarė šypsodamasis savo šelmiška šypsena.

   -Tu dar už tai atsiimsi!

   -Na taip. Kaip visada.

   -Labanakt!- pasakiau griežtai ir nusisukau nuo jo į kitą pusę.

   -Miegosi su rūbais?- paklausė.

   -Tau tai nepatinka?-atšoviau.

   -Na, ne visai.

   -Puiku! Miegosiu su rūbais!

   -Jei būčiau pasakęs, kad netrikdo, būtum miegojusi be?

   -Kas čia žino...

   -Nora, manęs tai visai netrikdo!

   -Per vėlu jau!

   -Nora!

   -Labanakt Zayn‘ai.

   -Na jau ne. Dabar tu neišsisuksi!- Zayn‘as pradėjo mane kutenti.

   -Zayn‘ai! Baaigiii!-šaukiau kutenama.

   Mano šauksmus išgirdo šuo ir jis greitai atlėkė į kambarį lodamas plonyčiu balseliu.

   Zayn‘as nustojo mane kutenęs. Aš pakėliau šuniuką nuo žemės ir užkėliau ant lovos, nes jis buvo per mažas, kad galėtų pats užlipti.

   Tada atsisukau į Zayn‘ą ir jį pabučiavau.

   -Ačiū. Tai puikiausia dovana, kokią kada nors galėjau gauti, mielasis,- pasakiusi pradėjau žaisti su šuniuku.

   -Pff...,- Zayn‘as užsisuko į kitą pusę,- labanakt.

   Mano veide atsirado šypsena. Aš nukėliau šuniuką nuo lovos ant žemės ir pasislinkau arčiau Zayn‘o. Apkabinau jį iš nugaros. Zayn‘as atsisuko ir mane apkabino.

   -Labanakt mielasis. Aš... aš myliu tave,- pasakiau ir supratau, jog tai buvo pirmas kartas, kai ištariau garsiai, kad jį myliu. Ir ištariau ne bet kam, bet jam pačiam.

   Zayn‘as dar stipriau suspaudė mane savo glėby:

   -Aš tave taip pat. Labai labai myliu.

112 Dalis

   Privažiavę Zayn'o namus išlipome iš mašinos ir nuėjome į butą. Vos tik Zayn'ui atrakinus duris, kažkas pradėjo cypti. Įėjusi į namus pamačiau mažą šunytį su kaspinėliu. Jis iškart pribėgo prie mano kojų. Aš jį pakėliau nuo žemės ir laikiau savo glėbyje. Glostydama šuniuką, paklausiau:

   -Zayn'ai, nuo kada pas tave šuo?

   Zayn'as nusišypsojęs pasakė:

   -Čia ir yra toji dovana, apie kurią kalbėjau.

   -Ką? Šitas mielas šunytis?! Jis man?- su džiaugsmu ir nuostaba paklausiau.

   -Taip jis tau! Kai užaugs, jis visda tave saugos ir gins, kai manęs nebus šalia,- pasakęs priėjo prie manęs ir pradėjo taip pat glostyti šuniuką.

   -Aš... aš be žado! Ačiū Zayn'ai!- pasakiau šypsodamasi ir pabučiavau jį.

   -Čia dar kai kas,- jis ištraukė iš kišenės raktą ir padavė jį man.

   -Zayn'ai, kas čia per raktas?

   -Tai raktas nuo šių namų.

   Aš atsidusau.

   -Zayn'ai, ar mes ne per daug skubam? Juk mes neseniai susipažinom, o tu jau siūlai gyventi kartu. Aš nemanau, kad tai gera idėja.

   -Kodėl? Juk tu dabar mano mergina!

   -Mielasis, dar net diena nepraėjo, kai mes esame pora!

   Zayn'as pažiūrėjo į mane jau be šypsenos.

   -Tu nenori gyventi kartu?

   -Aš nesakau, kad nenoriu. Tiesiog nesuprantu kam taip skubėti?

   Mačiau, kad Zayn'as supyko, bet jis stengėsi to neparodyti. Aš paėmiau jam už rankos ir nusivedžiau atsisėsti ant sofos.

   Kai atsisėdome, prabilau:

   -Zayn'ai, nejaugi tau taip svarbu, kad aš gyvensiu tavo namuose, kol tavęs nebus?

   -Ne, žinoma, ne,- pasakė vaidindamas, kad jis to nenori.

   -Melagi tu!-sušukau ir Zayn'as atsisuko į mane,- bet gi tu pagalvok. Aš čia gyvenčiau viena. Didelis butas. Man būtų nejauku, gal net šiek tiek baisu.

   Mačiau, kaip jis nurimsta ir jau nebe taip pyksta. Sušvelnėjo ir jo veido bruožai.

   Man nesinorėjo gadinti tokio gražaus vakaro.

   -Na, žinoma, kartais palaistyti gėles ir pasilikti pernakvoti būtų ne pro šalį,- pasakiau.

   Zayn'as nusišypsojo ir stipriai apkabino.

   -Atsargiai! Sutraiškysi mano sargybinį!-sušukau, nes vis dar šuniuką laikiau savo rankose.