Ačiū visiems, kurie skaitė ir komentavo. Buvo malonu su jumis bendrauti :) Nesu aš rašytoja, tai buvo tik mano laiko praleidimas, rašant šią istoriją. Pati nesitikėjau, kad sulauksiu tiek daug peržiūrų. Labai Jums ačiū! Džiaugiuosi, jei kam nors patiko :) xx

116 Dalis

   -Liuse, ši vakarą grįžta Zayn‘as!- negalėdama nustovėti vietoje visą dieną apie tai tik ir kalbėjau.

   -Nora, jau gal dešimtą kartą tai iš tavęs girdžiu!!!!

   -Negaliu apsakyti savo džiaugsmo! Šį vakarą jie užbaigia savo turą su paskutiniu koncertu Londone! Aš eisiu pas jį į užkulisius po koncerto! Aš stebėsiu ‚One Direction‘ koncertą!- krykštavau iš džiaugsmo.

   -Nora, tu įsimylėjusi iki ausų!

   -Aš taip ir jaučiuosi!

   Po darbo greitai skubėjau namo persirengti. Susiruošusi išsikviečiau taksi. Liusei palikau saugoti šuniuką.

   Į koncertą jau rinkosi žmonės. Aš turėjau VIP bilietą, todėl be vargo greitai įėjau į koncertų salę. Susiradau savo vietą. Pasirodo, kad aš sėdėsiu prie Zayn‘o šeimos!

   -Gudruolis! Išsisuko iš padėties! Jis tikisi, kad mes susipažinsime ir jam nereikės kęsti tų nemalonių supažindinimo scenų,- pagalvojau.

   Prasidėjus koncertui stebėjau jį su malonumu. Na, ir žinoma, kaip ir manė Zayn‘as, susipažinau su jo šeima. Nebuvo taip baisu, kaip atrodė. Visą koncertą dainavau kartu su jo sesėmis.

   Po koncerto visi nuėjome į užkulisius. Zayn‘as jau laukė persirengęs koridoriuje.

   Aš jo buvau be galo pasiilgusi.

   Prie jo pirmiausia pribėgo sesės. Aš su džiaugsmu žiūrėjau, kaip jis su jomis elgiasi. Jis labai jas mylėjo. Vėliau prie jo priėjo kiti šeimos nariai. Aš jiems visiems leidau pasisveikinti su Zayn‘u, nes norėjau gauti daugiau jo dėmesio, kai pasisveikins visi jo šeimos nariai.

   Na štai ir mano eilė. Nieko nelaukusi puoliau jam į glėbį. Jis mane pakėlė ir apsuko aplink save.

   -Myliu tave Zayn‘ai. Aš labai tavęs pasiilgau. Aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be tavęs.

   -Nora, aš tavęs taip pat pasiilgau. Myliu tave!

   Zayn‘as visų savo šeimos narių akivaizdoje mane pabučiavo.

   -Susipažinkit, jei dar nesusipažinot. Čia mano mergina Nora. Prašau ją saugoti, gerbti ir mylėti,- po tokių Zayn‘o žodžių visi nusijuokė,- na, važiuojam atšvęsti mano grįžimo?

   Visi susėdome į mašinas ir nuvažiavome į Zayn‘o namus, kurie pasak jo priklauso ir man.

   Susėdę prie stalo Zayn‘as atsistojo.

   -Norėjau pasakyti tostą,- pasakęs atsisuko į mane,- už mus! Už mane ir Norą, kurią myliu ir mylėsiu visada!

PABAIGA

  

115 Dalis

   Tos trys savaitės praėjo gana greitai. Su Liuse linksminomės kiek tik galėjom, žinoma, viskas su saiku. Su Zayn‘u kasdien skambinėdavomės gal po 10 kartų. Ypač vakarais mes dažnai kalbėdavomės. Twitter‘yje sekdavau visas naujienas, žiūrėdavau nuotraukas po koncertų. Niekas dar nežinojo, kad mes draugaujame, na nebent artimiausi draugai ir šeimos nariai.

114 Dalis


   

   Ryte pabudome nuo Zayn‘o žadintuvo. Buvo 6 valanda ryto. Taip nesinorėjo keltis, bet reikėjo, nes manęs laukė darbas, o Zayn‘o turas.

   -Laikas keltis,- pasakiau švelniai perbraukdama Zayn‘ui per skruostą.

   -Aha,- pasakė vis dar užsimerkęs.

   -Zayn‘ai, kelkis! Pavėluosi.

   -Tuoj. Dar minutę!

   -Na tai tu dar pagulėk, o aš einu, padarysiu kavos.

   -Mhm,- sumurmėjo ir apsisuko ant kito šono.

   Aš išlipau iš lovos, išsivaliau dantis ir nuėjau ruošti kavos. Iškart man prie kojų pribėgo šuniukas. Jis buvo labradoras. Vardo dar neturėjo.

   Padariusi kavos nuėjau į miegamąjį. Kavą padėjau ant staliuko, šalia lovos, o pati atsisėdau ant lovos, kur miegojo Zayn‘as.

   -Mielasis, kava šąla.

   Zayn‘as pramerkė akis ir nusišypsojo.

   -Labas rytas,- pasakiau taip pat šypsodamasi.

   -Padarei man kavos?- nustebęs paklausė, pažiūrėjęs į puodelį, kuris stovėjo ant staliuko.

   -O ką, negerai?

   -Oj ne... Viskas labai gerai! Tik keista... Šiaip vyrai neša moterims kavą į lovą.

   -Tu tik negalvok, kad aš tau kiekvieną rytą nešiu kavą. Čia tik šioks toks meilikavimas prieš tau išvykstant. Tiksliau parodymas, kokie turėtų būti mano rytai, kai tu grįši iš turo.

   -Va kame čia šaknys! Viskas man dabar jau aišku! Na ką, žiūrėsim kaip man čia gausis- nusijuokė

   Išgėrę kavą, Zayn‘as ėjo ruoštis. Daiktus jau buvo anksčiau susikrovęs, tad jis pats prausėsi, rengėsi ir tvarkėsi savo plaukus. Aš tuo metu sėdėjau ant sofos žiūrėdama televizorių ir žaisdama su šuniuku.

   Netrukus pasigirdo durų skambutis.

   -Nora! Atidaryk duris! Čia greičiausiai Paul‘as,- šaukė Zayn‘as iš miegamojo.

   Aš nuėjau atidaryti durų. Ten tikrai stovėjo Paul‘as. Man atidarius duris jis šiek tiek pasimetė. Galbūt nesitikėjo rasti manęs pas Zayn‘ą.

   -Labas rytas,- tarė jis.

   -Labas rytas. Užeikit, Zayn‘as dar ruošiasi.

   -Gerai,- jis užėjo,- o kas jūs būsite?

   -Aš Nora, Zayn‘o mergina.

   -A, tai tu ta Nora!

   -Prašau?- nustebau.

   -Na, Zayn‘as daug apie tave pasakojo.

   -Nejaugi? Ir ką jis pasakojo?

   Netrukus atėjo Zayn‘as ir apkabino mane viena ranka per liemenį.

   -Aš pasakojau kokia tu nuostabi,- pasakė Zayn‘as ir pakštelėjo man į skruostą.,- sveikas Paul‘ai. Aš jau kaip ir pasirengęs. Einu lagaminų.

   Paėmę su Paul‘u lagaminus nunešė į mašiną, kurioje jau sėdėjo kiti vaikinai. Mane pamatę jie pasisveikino.

   Kai lagaminai jau buvo sunešti, prie manęs priėjo Zayn‘as.

   -Aš pasiilgsiu tavęs.

   -Zayn‘ai, aš tavęs taip pat labai labai pasiilgsiu.

   Mes apsikabinome. Nenorėjau jo paleisti, nes žinojau, kai paleisiu, jis išvyks.

   -Prižadėk, kad skambinsi man kiekvieną dieną,- pasakiau.

   -Prižadu, kad skambinsiu tiek, kad tau nusibos atsiliepinėti į mano skambučius!

   -Sutarta!

   Zayn‘as pabučiavo mane.

   -Myliu tave,- pasakė Zayn‘as

   -Aš taip pat tave myliu,- aš apsikabinau jį.

   -Jei mes dar taip stovėsim, aš tuoj pradėsiu verkti,- pasakiau.

   -Gerai, tik neverk! Nemėgstu tokių scenų!

   -Patikėk, aš irgi.

   -Tai iki,- pasakė ir pabučiavo mane dar kartą.

   -Myliu tave!-sušukau Zayn‘ui, kuris jau ėjo link mašinos. Jis atsisuko ir pamerkė man vieną akį.

   Netrukus automobilis pajudėjo ir išnyko horizonte.

 

Prašau parašykit kokių komentarų, nuomonių, ką manot apie šią istoriją, jei ją galima tokia pavadinti :DD

113 Dalis


  

   Vakarą praleidome šnekučiuodamiesi ir žaisdami su šuniuku.

   -Zayn‘ai, jau vėlu, o tau reiktų gerai išsimiegoti. Juk laukia sunkios trys savaitės.

   -Ką siūlai?

   -Eik miegot!

   -Gerai,- tarė jis ir paėmęs man už rankų vedėsi į miegamąjį,- eime miegot!

   Aš sustojau kaip įbesta ir nesileidau Zayn‘o tempiama.

   -Jei nori, kad likčiau nakvoti, rinkis. Tu miegi ant sofos ar lovos.

   Zayn‘as tik nusijuokė.

   -Ir ko čia dabar juokiesi? Sąlygos tos pačios.

   -Nu Nora,- tarė apkabindamas mane.

   -Jokių Nora. Juk žinai mano sąlygas.

   -Bet juk dabar tu mano mergina.

   -Ir tu manai, kad tau už tai turiu suteikti daugiau privilegijų?

   -Taip!

   -Na jau ne,- nespėjus man pabaigti sakinio Zayn‘as pakėlė ir nunešė mane į miegamąjį. Paguldė ant lovos, užklojo antklode ir atsigulė šalia manęs.

   -Ką tu sau manai mane šitaip apklojęs?

   -Uuu... panele, norite kažko daugiau?- tarė šypsodamasis savo šelmiška šypsena.

   -Tu dar už tai atsiimsi!

   -Na taip. Kaip visada.

   -Labanakt!- pasakiau griežtai ir nusisukau nuo jo į kitą pusę.

   -Miegosi su rūbais?- paklausė.

   -Tau tai nepatinka?-atšoviau.

   -Na, ne visai.

   -Puiku! Miegosiu su rūbais!

   -Jei būčiau pasakęs, kad netrikdo, būtum miegojusi be?

   -Kas čia žino...

   -Nora, manęs tai visai netrikdo!

   -Per vėlu jau!

   -Nora!

   -Labanakt Zayn‘ai.

   -Na jau ne. Dabar tu neišsisuksi!- Zayn‘as pradėjo mane kutenti.

   -Zayn‘ai! Baaigiii!-šaukiau kutenama.

   Mano šauksmus išgirdo šuo ir jis greitai atlėkė į kambarį lodamas plonyčiu balseliu.

   Zayn‘as nustojo mane kutenęs. Aš pakėliau šuniuką nuo žemės ir užkėliau ant lovos, nes jis buvo per mažas, kad galėtų pats užlipti.

   Tada atsisukau į Zayn‘ą ir jį pabučiavau.

   -Ačiū. Tai puikiausia dovana, kokią kada nors galėjau gauti, mielasis,- pasakiusi pradėjau žaisti su šuniuku.

   -Pff...,- Zayn‘as užsisuko į kitą pusę,- labanakt.

   Mano veide atsirado šypsena. Aš nukėliau šuniuką nuo lovos ant žemės ir pasislinkau arčiau Zayn‘o. Apkabinau jį iš nugaros. Zayn‘as atsisuko ir mane apkabino.

   -Labanakt mielasis. Aš... aš myliu tave,- pasakiau ir supratau, jog tai buvo pirmas kartas, kai ištariau garsiai, kad jį myliu. Ir ištariau ne bet kam, bet jam pačiam.

   Zayn‘as dar stipriau suspaudė mane savo glėby:

   -Aš tave taip pat. Labai labai myliu.

112 Dalis

   Privažiavę Zayn'o namus išlipome iš mašinos ir nuėjome į butą. Vos tik Zayn'ui atrakinus duris, kažkas pradėjo cypti. Įėjusi į namus pamačiau mažą šunytį su kaspinėliu. Jis iškart pribėgo prie mano kojų. Aš jį pakėliau nuo žemės ir laikiau savo glėbyje. Glostydama šuniuką, paklausiau:

   -Zayn'ai, nuo kada pas tave šuo?

   Zayn'as nusišypsojęs pasakė:

   -Čia ir yra toji dovana, apie kurią kalbėjau.

   -Ką? Šitas mielas šunytis?! Jis man?- su džiaugsmu ir nuostaba paklausiau.

   -Taip jis tau! Kai užaugs, jis visda tave saugos ir gins, kai manęs nebus šalia,- pasakęs priėjo prie manęs ir pradėjo taip pat glostyti šuniuką.

   -Aš... aš be žado! Ačiū Zayn'ai!- pasakiau šypsodamasi ir pabučiavau jį.

   -Čia dar kai kas,- jis ištraukė iš kišenės raktą ir padavė jį man.

   -Zayn'ai, kas čia per raktas?

   -Tai raktas nuo šių namų.

   Aš atsidusau.

   -Zayn'ai, ar mes ne per daug skubam? Juk mes neseniai susipažinom, o tu jau siūlai gyventi kartu. Aš nemanau, kad tai gera idėja.

   -Kodėl? Juk tu dabar mano mergina!

   -Mielasis, dar net diena nepraėjo, kai mes esame pora!

   Zayn'as pažiūrėjo į mane jau be šypsenos.

   -Tu nenori gyventi kartu?

   -Aš nesakau, kad nenoriu. Tiesiog nesuprantu kam taip skubėti?

   Mačiau, kad Zayn'as supyko, bet jis stengėsi to neparodyti. Aš paėmiau jam už rankos ir nusivedžiau atsisėsti ant sofos.

   Kai atsisėdome, prabilau:

   -Zayn'ai, nejaugi tau taip svarbu, kad aš gyvensiu tavo namuose, kol tavęs nebus?

   -Ne, žinoma, ne,- pasakė vaidindamas, kad jis to nenori.

   -Melagi tu!-sušukau ir Zayn'as atsisuko į mane,- bet gi tu pagalvok. Aš čia gyvenčiau viena. Didelis butas. Man būtų nejauku, gal net šiek tiek baisu.

   Mačiau, kaip jis nurimsta ir jau nebe taip pyksta. Sušvelnėjo ir jo veido bruožai.

   Man nesinorėjo gadinti tokio gražaus vakaro.

   -Na, žinoma, kartais palaistyti gėles ir pasilikti pernakvoti būtų ne pro šalį,- pasakiau.

   Zayn'as nusišypsojo ir stipriai apkabino.

   -Atsargiai! Sutraiškysi mano sargybinį!-sušukau, nes vis dar šuniuką laikiau savo rankose.

111 Dalis

   Pamerkusi gėles ir pasakiusi Liusei, kad išeinu nuėjau į mašiną, kurioje jau laukė manęs Zayn'as.

   Man įsėdus pasižiūrėjo į mane ir nusišypsojo. Užvedė mašinos variklį ir mes pradėjome važiuoti.

   -Kaip sekėsi repeticija ir interviu?

    -Puikiai! Tik...- nutilo ir atsiduso

   Aš pažiūrėjau į jį susimąsčiusi.

   -Kas tik?- paklausiau.

   -Per interviu paklausė vieno klausimo, į kurį nežinojau ką atsakyti,- jis vėl nutilo.

   -Galiu paklausti, kas tai per klausimas?- paklausiau nedrąsiai.

   Zayn'as padvejojo:

   -Mūsų visų paklausė, kurie turi merginas, o kurie ne,- jis vėl nutilo.

   Aš žiūrėjau tiesiai pro priekinį langą. Nieko neklausiau ir nesakiau.

  -Nora,- po kiek laiko tarė jis,- aš žinau, kad aš dar kai ko nepadariau, kad galėčiau tave vadinti savo mergina,- jis nutilo.

   Aš su smalsumu jo klausiausi. Norėjau išgirsti. ką jis sugalvojo.

   Zayn'as atsisuko į mane. Aš taip pat pažvelgiau į jį.

   -Aš šia klaidą ištaisysiu,- pasakė rimtai ir nusuko ne tuo keliu, kuris veda link jo namų.

   Netrukus jis sustojo prie parko. Užgesino variklį ir greitai išlipo iš mašinos ir atėjo man atidaryti durų. Atidaręs duris ištiesė ranką:

   -Eime,- pasakė. Aš sugriebiau jo ranką ir išlipau iš mašinos.

   Mes ėjome kažkur parke susikibę rankomis, Aš buvau pasimetusi, todėl nieko nesakiau.

   Zayn'as padrąsinamu žvilgsniu pažvelgė ir nusišypsojo. Aš taip pat išspaudžiau nervišką šypseną.

   Mes ėjome tol, kol tolumoje pamatėme daug balionų. Mes prie jų priėjome.

   Zayn'as paėmė balionus, kurie buvo pripūsti helio dujomis ir davė juos man.

   -Nora, ar sutinki būti mano mergina?

   Aš pasimečiau. Buvau labai susijaudinusi. Rankoje laikiau gal apie šimtą balionų ir manęs Zayn‘as prašo būti jo mergina!

   Zayn‘as visą laiką šypsojosi. Aš taip pat stengiausi šypsotis.

   Netrukus aš jam šokau į glėbį ir stipriai apkabinau. Jis mane pakėlė nuo žemės ir apsuko aplink save. Kai pastatė mane ant žemės, aš jį pabučiavau.

   -Taip,- pasakiau ir vėl pabučiavau.

   -Taip, sutinku būti tavo mergina!-sušukau, kad net aplinkiniai žiūrėjo kas vyksta.

   Zayn'as mane stipriai apkabino ir pabučiavo.

   Aš vis dar laikiau rankoje balionus, kai Zayn‘as pasakė:

   -O dabar paleisk balionus! Tegul visi žino, kad tai mūsų meilė skraido ore!

   Aš uždėjau Zayn‘o ranką ant savosios, kurioje laikiau balionus ir mes juos kartu paleidome. Į dangų pakilo daugybė spalvingų balionų. Mes žiūrėjome, kaip jie kyla.

   -Dabar aš galiu sakyti, kad aš turiu merginą!-apkabino mane stipriai Zayn'as/

   -O aš vaikiną!

   Kai danguje jau nebesimatė balionų, mes  nuėjome į mašiną. Važiuojant Zayn'as pasakė:

   -Aš dar tau kai ką turiu,- pasakė ir patenkintas nusišypsojo.

   -Ką? – paklausiau nustebusi,- manai tai nebuvo geriausia dovana merginai?

   -Na, tai kitokia dovana.

   -Zayn'ai, aš nieko nesuprantu.

   -Ir nereikia dar. Kai atvyksim į mano namus, pamatysi.

  

Buvau nustojusi rašyti,o dabar pasistengsiu vėl normaliai įkėlinėti dalis :P

110 Dalis

   Po kelių valandų išgirdau skambutį į duris. Nuėjusi jų atidaryti, pamačiau stovintį Zayn'ą su raudonomis rožėmis. Vos tik man pravėrus duris jis mane stipriai apkabino ir pabučiavo, bei įteikė rožes ir raudoną dovanų maišą.

   -Kai manęs nebus šalia, norėčiau, kad šis meškiukas bent kiek primintų mane.

   Aš išsitraukiau iš dovanų maišelio meškiuką. Jis buvo labai švenus.

   -Ačiū,- pasakiau ir apsivijusi Zayn'o kaklą pabučiavau jį.

   -Mes turime ne tiek jau ir daug laiko. Ką norėtum per šias kelias valandas nuveikti?- paklausė Zayn'as.

   -Aš nežinau, gal...

   -Važiuojam pas mane,- nutraukė mane Zayn'as,- aš viską tau aprodysiu.

   -Zayn'ai, aš nesiruošiu gyventi tavo namuose.

   -Nu Nora... Man turas po Angliją ir Airiją. Aš galbūt kada grįšiu namo.

   -Tai kai grįši, tada ir galėsime pabūti pas tave.

   -Kas gėles palaistys? Nuvys mano gėlės!- graudžiai pasakė.

   Aš nusijuokiau,- kaip tau labai rūpėtų tavo gėlės!

   Zayn'as susiraukė.

   -Gerai, galėsiu jas palaistyti!- pasakiau ir pamačiau kaip Zayn'as nusišypsojo.

   -Sutarta! Tai varom pas mane?

   -Na gerai. Palauk, tik pasakysiu Liusei ir pamerksiu gėles.

   -Aš lauksiu tavęs mašinoje,- pasakė ir prieš išeidamas pabučiavo man į skruostą.

109 Dalis

   Įėjusi į namus radau Liusę, kuri ruošėsi eiti į miestą.

   -Sveika Liuse,- pasakiau.

   -Labas Nora. Na, tai eisim?

   -Kaip čia pasakius...

   -Kas atsitiko?

   -Po repeticijos turi užvažiuoti Zayn'as, tai jei ir eit kur nors tai labai trumpai.

   -Su tavim niekada neįmanoma susitart! Tai Zayn'as, tai dar kas nors!

   -Liuse! Nepradėk, gerai? Jis išvažiuoja į turą ir mes turėsim apie tris laisvas savaites, tai galėsim daryt ką norim!

   -Ką nori, ta daryk!-užpyko Liusė ir nuėjo į kitą kambarį trenkdama durimis

  

Ačiū kas skaitot ir skaitėt! Nesitikėjau, kad sulauksiu tiek skaitytojų! Visi jūsų komentarai man buvo tikrai svarbūs! Bet manau, kad artimiausiu metu nutrauksiu rašyti istoriją, nes manau, kad išsisėmiau :P Tad artimiausiu metu parašysiu pabaigą ;) xx

108 Dalis

   Kol Zayn'as mane vežė namo, mes kalbėjom niekus, juokėmės. Privažiavę mano namą, Zayn'as pasakė:

   -Po repeticijos pas tave užsuksiu.

   -Gerai! Lauksiu tavęs,- jau ruošiausi lipti iš mašinos, kai staiga Zayn'as mane sustabdė.

   -Palauk palauk panele! Prašau neskubėti. Kur atlygis už saugų parvežimą namo?- pasakė susirūpinęs ir kilstelėjęs vieną antakį Zayn'as.

   -Ach atleiskit! Visai iš galvos išėjo, juk jūs šitaip skubat ir ...

   Mano žodžius nutraukė Zayn'o bučinys. Jis buvo ilgas ir nepakartojamas.

   -Pamatysiu tave vakare,- pasakė Zayn'as po bučinio.

   Aš tik nusišypsojau.

   -Iki,- pasakiau išlipdama iš mašinos ir nuėjau namo.

   

107 Dalis

   -Zayn'ai, taigi gerai atrodo tie tavo plaukai!

   -Palauk, man atrodo čia per daug pasišiaušę,- pasakė tvarkydamasis plaukus prie veidrodžio.

   -Tu jau 10 minučių kaip stovi prie veidrodžio! Gal jau pats laikas judėti?!

   -Mieloji, nu palauk!

   -Pasitrauk nuo veidrodžio!

   -Palauk!

   -Staigiai!-sušukau ir nustūmiau jį į šoną nuo veidrodžio.

   -Ei! Kaip aš tau atrodysiu nesusitvarkęs?

   -Tu man visada atrodysi pats gražiausias,- meiliai pasakiau ir prisiglaudusi pabučiavau jį.

   -Nu gerai. Tau gražiai, bet kaip kitiems?

   -Zayn'ai, tu visada puikiai atrodai! Kitaip ir būt negali!

   -Meluoji!

   -Ne!

   -Melagė melavo, per tiltą važiavo!

   -Vietoj to, kad vadintum mane melage, pažiūrėk, kiek dabar valandų!

   -Zayn'as žvilgtelėjo į savo laikrodį.

   -O velnias! Varom!- sušuko ir sugriebęs man už rankos tempėsi prie durų.

   -Ei ei... Ramiau prašyčiau! Man dar rankinę reikia pasiimt!

   -Aš galvojau, kad tu jau susiruošusi!

   -Aš ir esu! Tik palauk, pasiimsiu rankinę!- nuėjau pasiimti rankinės.

   -Ech tos merginos!- sušuko.

   -Nebambėk, nes tada negražus pasidarysi!- pasakiau pasiėmusi rankinę.

   -Sakei, kad tau visada gražus būsiu!

   -Nu taip!

  -Tai ką čia sakai, kad negražus būsiu?

   -Jei per daug bambėsi, tai žinoma negražus pasidarysi. Greit pasensi, daug raukšlių turėsi...

   -Gal verčiau jau einam,- pertraukė mane Zayn'as.

   -Varom,- pasakiau juokdamasi.

106 Dalis

   Baigusi kalbėti pati nuėjau persirengti, nes miegojau su Zayn'o pižama, kurią jis man buvo davęs nakčiai.

   Netrukus Zayn'as išėjo iš dušo su dantų šepetėliu rankoje.

   -Čia naujas dantų šepetėlis ir jis tavo. Jis liks čia, kad kai nakvosi čia, tau nereiktų vežtis savo.

    -O aš čia turėsiu dažnai nakvoti?- paklausiau.

   -Žinai, ką aš pagalvojau?

   -Tikriausiai, kad ne.

   -Kol aš būsiu ture, tu galėtum čia gyventi.

   -Ką? Kodėl?

   -Man nereiktų ieškoti namų prižiūrėtojos, kuri rūpintųsi namais, kol būsiu išvažiavęs.

   -Zayn'ai, mes ne per seniausiai susipažinom, o tu jau nori, kad aš persikraustyčiau gyventi į tavo namus.

   -Ir kas čia tokio?

   -Ne... Ir kaip aš Liusę palikčiau?!

   -Neprapuls ta Liusė!

   -Ne!   

   -Nu tu dar geri pagalvok.

   -Pasakiau ne!

   -Paskui mes dar apie tai pakalbėsim.

   -Eik geriau ruoštis, nes nespėsi!

   -Gerai jau gerai. Einu!

105 Dalis

   Tuo metu aš paskambinau Liusei.

   -Klausau jūsų!- atsiliepė Liusė.

   -Labas rytas Liuse!- džiugiai pasakiau!

   -Kam rytas, o kam pietūs.

   -Kažkas šiandien blogos nuotaikos?

   -Neblogos, tiesiog jaučiuosi, kad visą laiką sėdžiu namie uždaryta ir niekur neišeinu. Norėčiau kur išeit prasiblaškyt.

   -Oj oj. Kai grįšiu, tai galėsim kur nors varyt.

   -O kada grįši tu?

   -Jau tuoj. Zayn'as nuo 12 užsiėmęs.

   -Beje, kaip tau sekasi su juo?

   -Liuse! Jis nuostabus vaikinas! Iš pradžių, kai tik atvažiavau, tai dar pykomės, o paskui tai buvo nerealu!

   -Nu nebūtum tu, jei neparodytum savo charakterio!

   -Nu nu! Ir koks tas mano charakteris?

   -Aj, geriau telefonu nepradėsiu. O tai kur Zayn'as, kad tu čia dabar keista, bet man paskambinai.

   -Jis dabar duše, ruošiasi.

   -Mat kaip... Tai sakai nuostabus jis...

   -Joo!!!

   -Tai jau buvo fiti miti?- juokėsi Liusė.

   -Nu čia tai jau žinai ką?! Abu jūs vienodi!

   -Aš tik paklausiau!- girdėjosi Liusės juokas.

   -O aš atsakau, kad ne!

   -A... Nu ok. Tai grįšk greičiau ir tada varysim ką nors nuveikt.

   -Gerai, ne už ilgo būsiu! Iki!

104 Dalis

   Ryte pabudau nuo švelnaus prisilietimo. Tai Zayn'as glostė mano plaukus. Nežinau kaip, bet aš atsikėliau jo glėbyje.

   -Labas rytas mieloji.

   -Labas rytas,- tariau nusišypsojus.

   -Kaip miegojai?- paklausė perbraukdamas pirštais per mano skruostą.

   -Puikiai! O kaip tu?

   -Kaip niekad gerai!- tai pasakęs pabučiavo man į kaktą.

   -Bet palauk! Kodėl tu ne savo pusėj?- paklausiau susirūpinusi.

   -Šiaip aš dažniausiai miegu šioje pusėje. Tai matyt įprotis...,- pasakė rimtai.

   Aš pažiūrėjau Zayn'ui į akis ir nusišypsojau. Jis taip pat nusišypsojo.

   Mes tiesiog gulėjome ir tylėjome. Bet žodžių ir nereikėjo. Mums abiems buvo gera.

   Netrukus mūsų tylų gulėjimą nutraukę telefono skambutis.

   -Labai atsiprašau,- pasakė juokdamasis ir atsiliepė į telefono skambutį,- klausau!

   Visą tą laiką, kol kalbėjosi telefonu, aš gulėjau šalia jo, padėjusi savo galvą ant jo krūtinės. Zayn'as viena ranka buvo mane apkabinęs per liemenį, o kita ranka laikė telefoną.

   Baigęs kalbėti ramiai pasakė:

   -Mes turime,- pradėjo garsinti savo balso toną,- mažiau nei valandą susiruošti,- pradėjo jau rėkti,- arba kitaip man šakės!!!

   -Ką?! O tai kiek dabar valandų?

   -Dabar 11 valanda. 12 valandą man paskutinis pasiruošimas prieš turą ir keli interviu.

   -Uch... Nu gerai, reikia keltis.

   -Ir reikia greičiau!- pasakė pradėdamas mane kutenti.

   -Nebijau aš to tavo kutenimo!

   -Tikrai?

   -Ot ir taip!

   -Tai ko tada bijai?

   -Nieko,- pasakiau maivydamasi.

   -Negali būti,- pasakė juokdamasis.

   -Bijau vienatvės,- pasakiau rimtai.

   Zayn'as pažiūrėjo į mane rimtai ir paskui nusišypsojo.

   -Tau su manimi vienatvė negresia,- pasakė ir prieš apkabindamas pabučiavo man į skruostą. Aš taip pat jį stipriai apkabinau.

   Nesinorėjo ištrūkti iš jo glėbio, bet kitaip jis būtų pavėlavęs. Tad aš jam įgnybau į ranką. Jis greit atšoko nuo manęs:

   -Auu!! Visai skauda!!!- pasakė susiraukęs.

   -Dabar keliesi, prausiesi ir eini rengtis, nes kitaip tau blogai baigsis!

   -Ai jo. Tiksliai.

   -Nu va, matai! Ką tu be manęs darytum?- pasakiau susirūpinusi.

   -Pražūčiau, Nora, pražūčiau,- pasakė sukiodamas galvą į šonus.

   Vėliau abu pradėjome juoktis ir Zayn'as nuėjo į vonią praustis.

Beje, jums dar neatsibodo tokia ilga istorija? :D

103 Dalis

   Aš atsiguliau miegoti. Jau beveik snaudžiau, kai mane pažadino.

   -Nora!- tyliai man kuždėjo į ausį.

   Aš vos pramerkiau akis.

   -Kas yra?- paklausiau.

   -Negaliu miegoti.

   -Kodėl?

   -Manau, kad nebuvo gera idėja žiūrėti siaubo filmą...

   -Ir ką man dabar daryti?- paklausiau.

   -Jeigu aš čia kur nors prigulsiu...

   -Kur?

   -Nu čia, ant lovos.

   -Nu tai tu gulk čia, o aš eisiu į svetainę miegoti.

   -Supranti kame esmė... Aš vienas bijau... Jei tu išeisi į svetainę, tai aš vienas liksiu...

   -Nu bet tu ir sukčius!

   Zayn'as gulėsi šalia manęs.

   -Nu ką čia darai?!

   -Bandysiu miegot!

   -Marš iš lovos!- sušukau.

   -Nu bet tu irgi! Visai neužjauti!

   -Zayn'ai,  gyvenimas negailestingas,- pasakiau su šypsena.

   -Nu bet aš geras! Labankatis!

   -Šiknius!- pasakiau.

   -Ką?!

   -Geras oras. Kaip tik tinkamas miegui!

   -Tikrai neprastas...

   -Tu turėsi pusę lovos ir aš. Net nebandai peržengt ribų!

   -Aš naktį vartausi, tai iškart atsiprašau!

   -Aš tau pasivartysiu!

   -Kaip man patika, kai tu supykusi!- pasakė šypsodamasis.

   -Reiškia tu manęs dar nematei supykusios

   -Net tada kai trenkei man tu nebuvai supykusi?

   -Tada nebuvo dar aukščiausias supykimo taškas.

   -Oho! Tada manau reikia laukti blogiausio.

   -Tikrai taip!

   -Labanakt, Nora!-pasakė juokdamasis.

   -Saldžių sapnų Zayn'ai,- pasakiau ir nusisukau nuo jo į kitą pusę.

  

  
 

Gal kas nors turi kokių idėjų? Nes šiaip jau galbūt kaip ir supratot artėju prie pabaigos :D

102 Dalis

   Aš nuėjau ir atsisėdau ant sofos. Zayn'as pajungė filmą ir atsisėdo šalia manęs.

   Kai tik būdavo baisesnės scenos aš užsimerkdavau ir prisiglausdavau prie Zayn'o. Jis visą laiką, kol žiūrėjome filmą, buvo mane apkabinęs.

   Pasibaigus filmui paklausė:

   -Gyva?

   -Beveik mirusi.

   -Matei bent kažką?- paklausė juokdamasis.

   -Nieko, išskyrus tave,- pasakiau rimtai.

   -Tai gerai tada.

   -Tai tu to ir siekei?!

   -O ką, negalima?!

   -Dabar tu atsiimsi!- sušukau ir pradėjau pagalvių karą.

   Mes daužėmės pagalvėmis kaip maži vaikai, kol galiausiai pavargau ir atsisėdau ant žemės.

   Zayn'as taip pat prie manęs atsisėdo. Aš padėjau galvą ant jo peties.

   -Pavargai?- paklausė

   -Truputį.

   -Nori eiti jau miegoti?

   -Manyčiau, būtų neblogai.

   -Gerai, tuomet eime,- pasakė ir atsistojo. Man taip pat padėjo atsistoti.

   Jis apkabino mane per pečius ir ėjome į miegamąjį. Įėję į miegamą Zayn'as apkabino mane per liemenį ir mes pradėjome bučiuotis. Aš ištrūkau iš jo glėbio.

   -Aš miegosiu čia, o tu ant sofos,- pasakiau,- arba atvirkščiai.

   -Nesupratau?

   -Rinkis, kur miegosi, nes aš tikrai labai pavargusi.

   -Tai.. Bet...

   -Labanakt Zayn'ai.

   -Bus sunkiau, nei aš galvojau....

   Aš nusijuokiau.

   -Saldžių sapnų!- pasakiau ir priėjus pabučiavau į skruostą.

   -Labanakt,- pasakė ir pabučiavo mane į lūpas,- o gal vis dėlto...

   -Net negalvok apie tai!- pradėjau Zayn'ą stumti link durų.

   -Na gerai, aš tik pasiūliau,- iškėlė ranka į viršų lyg pasiduodamas.

   -Čiau! - ir jau dariau duris.

   -Tai bent jau duris palik atidarytas.

   Aš į jį žiūrėjau galvodama.

   -Nu gerai! durys gali likti atidarytos!

  

101 Dalis

   Parašiusi žinutę, nuėjau į svetainę, kur Zayn'as kuitėsi kompaktų krūvoje.

   -Ką čia darai?!- garsiai sušukau išgąsdindama jį.

   Jis net išmetė kompaktus ant žemės.

   -Išsigandai?- paklausiau juokdamasi.

   -Jei nori man įvaryti infarktą, tai tau beveik pavyko!

   -Gerai, atsiprašau,- pasakiau vos tramdydama juoką,- tai ką čia darai?

   -Ieškau gero filmo.

   -Ir radai kažką?

   -Net neįsivaizduoju, ką męs čia galėtume pažiūrėti.

   -Tik ne siaubo!- surikau.

   -Kodėl ne?

   -Todėl, nes aš nemėgstu siaubo filmų.

   -Gerai, tada mes žiūrėsime siaubo filmą!

   -Aš juk sakiau, kad nemėgstu!

   -Aš ir nesu mėgėjas siaubo filmų, bet dviems bailiams manau bus įdomu žiūrėti,- patenkintas pasakė.

   -Aš nežiūrėsiu!

   -Cha! Prajuokinai.

   -Tada aš važiuoju namo!

   -Tikrai? Pirmas dalykas - tu neturi raktų nuo namų, antras dalykas - Liusė jau miega, trečias - tu niekur iš čia neisi ir ketvirtas... Ir ketvirtas dalykas dabar įvyks...

   Zayn'as priėjo prie manęs, apkabino mane ir pabučiavo.

   -Gal yra penktas dalykas?- paklausiau.

   -Penktasis dalykas yra tas, kad mes dabar einam žiūrėti filmo.

   -Nu gerai jau, eime. Bet jei paskui visą gyvenimą sapnuosiu košmarus, ti tau atsirugs!

   -Gerai. Tada aš prisiimsiu visą kaltę!

 

Sveiki! Kai tik galėsiu, pasistengsiu ir parašysiu naują dalį. Šią savaitę nebuvo naujų dalių, nes buvau dainų šventėj. Džiaugiuosi, kad reiškiat savo nuomonę apie istoriją ;) Ačiū, kad skaitot ;)*

100 Dalis

   Zayn'as man kaip džentelmenas pristūmė kėdę. Tada pats atsisėdo.

   -Skanaus!- pasakė ir pradėjome valgyti.

   -Ko taip žiūri?- paklausiau.

   -Žiūriu tavo reakcijos.

   -Ką tai reiškia? Kokios reakcijos tu lauki?

   -Ar skanu, ar tau jau užsakyti maisto.

   -A, tu dėl šito,- nusijuokiau,- manau, kad šį vakarą apsieisim ir be užsakyto maisto. O jei rimčiau, tai tu tikras virtuvės šefas! Tikrai skaniai gamini.

   -Gerai jau. Nereikia manęs čia taip girt. Išgirsi, o paskui visai jau nieko nepagaminsiu.

   Mes valgėme, kol Zayn'as pasakė:

   -O dabar skelbiu tostą,- rimtai pasakė, bet nusijuokė, todėl man taip pat pasidarė juokinga.

   -Už mūsų draugystę, kuri tik prasidėjo ir tikiuosi bus dar stipresnė,- paėmė vyno taurė. Aš taip pat paėmiau ir gurkštelėjau vyno.

   Per vakarienę mes kalbėjome, juokėmės. Zayn'as papasakojo daug įdomių istorijų. Net nepastebėjau kaip greitai laikas prabėgo ir kaip mes spėjome ištuštinti butelį vyno. Jaučiausi apsvaigusi.

   Suskambėjo mano telefonas. Gavau žinutę nuo Liusės: "Atsiprašau, kad trukdau, bet noriu tau priminti, kad tu neturi namų raktų, o aš jau noriu eiti miegoti ir nežinau laukti tavęs ar ne".

   Tai perskaičiusi pasakiau:

   -Zayn'ai, jau labai vėlu. Aš neturiu namų raktų, o Liusė manęs laukia, kad atrakintų man duris ir negali eiti miegoti.

   -Ką? Taip greit?!

   -Zayn'ai. Ką reiškia taip greit? Aš jau pas tave vos ne visą dieną!

   -Pasilik ir naktį,- Zayn'as švelniai nusišypsojo.

   -Gudruolis! Ne, man reikia namo.

   -Pasilik! Aš tavęs parvežti juk negaliu!

   -Šiais laikais yra taksi.

   -Bet jau vėlu.

   -Nu ir kas?

   -Gatvėj pavojinga,- ieškojo Zayn'as priežasčių.

   - Aš ne pėsčiomis eisiu.

   -Bet aš negaliu tavęs išleisti!

   -Kodėl?

   -Aš turiu tave saugoti ir tavimi rūpintis.

   Aš nieko neatsakiau, tik žiūrėjau jam į akis.

   -Beviltiška man čia su tavim peštis.

   -Cha! Tai jau tikrai! Tai ką dabar veiksim?

   -Pirmiausia, tai man reikia pranešti Liusei, kad gali eiti miegoti ir, kad manęs nelauktų.

   -Gerai. Būtinai pranešk. O aš ryt važiuodamas į repeticiją tave užvešiu namo.

   -Sutarta! Aš parašysiu jai žinutę.

   -Jei nori, galiu tave palikti ir gali jai paskambinti,- pasakė.

   -Ne. Viskas gerai,- pasakiau ir pradėjau rašyti žinutę.

   "Liuse, eik miegot! Aš negrįšiu :) bučkis!"

  

99 Dalis

   Aš sėdėjau ir žiūrėjau televizorių. Netrukus Zayn'as atėjo ir ištiesė man ranką.

   -Ar sutinkate, panele Nora, eiti su manimi šį vakarą vakarieniauti į 'Malik' kavinę?

  -Leiskite man pagalvoti,- susimąsčiusi pasakiau.,- žinoma ponas Zayn'ai, kad sutinku su jumis eiti vakarieniauti į 'Malik' kavinę.

   -Tuomet puiku! Eime!

  -Einam,- pasakiau ir įsikibau Zayn'ui į parankę, kol ėjome į virtuvę, kuri buvo sujungta kartu su valgomuoju kambariu.

   Įėjusi pamačiau degant daug žvakių. Buvo šiokia tokia prietema. Ant stalo buvo padėtos lėkštės su maistu. Grojo Olly Murs.

   -Klausyk, čia dėl Olly. Net neįsivaizduoju ką paleisti. Nesu romantikos specialistas ,- nusišypsojo.

   -Viskas tvarkoj. Olly man patinka ir tinka,- nusišypsojau ir pabučiavau į skruostą.

   -Gal žaidžiam tokį vieną žaidimą?

   -Kokį?

   -Už kiekvieną patinka - bučkis į lūpas, o už kiekvieną nepatinka - į žandą! Sutariam?

   Aš nusišypsojau:

   -Gudruolis. Bet sutarta!

   -Ok! Einam vakarieniauti.

  

98 Dalis

   Baigusi kalbėti su Liuse, nutariau nueiti ir pažiūrėti, kaip sekasi Zayn'ui. Ledas sumažino skausmą ir patinimą, tai aš lengvai galėjau vaikščioti.

   -Ir kaip tau sekasi?- paklausiau linskmai eidama į virtuvę.

   -Ką čia darai?! Kodėl neperspėjai, kad ateini?!- garsiai sakė Zayn'as ir pribėgęs greitai prie manęs uždengė man akis.

   -A... Kas čia vyksta?- pasimetusi paklausiau.

   -Tu sugadinsi staigmeną!

   -Ką? Kokią staigmeną?!

   -Tu viską matei!

   -Aš mačiau tik stalą, ant kurio buvo padėtos lėkštės ir tavo išterliotus marškinėlius!

   -Ką?! Mano marškinėliai purvini?!- sušuko atitraukdamas rankas nuo mano akių,- tik aš taip sugebu! Tik šiandien užsidėjau!- sušuko žiūrėdamas į marškinėlius.

   -Kitą kartą dėkis prijuostę!- nusijuokiau.

   -Ups!- Zayn'as suprato, kad mano akys atidengtos ir greitai jas uždengė.

   -Taigi aš nieko nemačiau!

   -Nesvarbu! Einam. Nuvesiu tave į kambarį. Ten šiek tiek palauksi.

   -Kiek ilgai aš dar turėsiu laukti?- paklausiau, kol Zayn'as atsargiai vedė mane uždengtomis akimis ir sakė kur eiti.

   -Jau ne daug, Nora. Tik kelias minutes. Dabar jau gali atsimerkti.

   Atsimerkusi prieš save išvydau Zayn'ą. Jis šypsojosi.

   -O tu tikrai nieko nematei?- paklausė prisitraukdamas mane prie savęs.

   -Tikrai nieko,- apsivijau rankomis aplink jo kaklą ir pabučiavau jį,- eik, pabaik ką ten ruošei,- pasakiau atitraukusi lūpas.

   -Dar vieną bučkį!

   -Eik sakau!

   -Nu vieną!-prašė.

   -Tik vieną!

   -Man taip patinka!- pasakė ir švelniai pabučiavo.

   

97 Dalis

   Kol Zayn'as ruošė vakarienę, aš landžiojau internete. Zayn'as vis ateidavo ir pažiūrėdavo ar aš dar nenumiriau iš nuobodulio. Staiga suskambo mano telefonas. Skambino Liusė:

   -Klausau,- atsiliepiau.

   -Klausyk, mergele, kur tu bastaisi?- paklausė.

   -O ką?

   -Tiesiog nėra jokių žinių iš tavęs! Kiek žinau, tai tu išvažiavai pas Zayn'ą. Tik neaišku ar jis tave įsileido, ar tu kažkur klajoji.

    -Nusiramink, Liuse. Viskas tvarkoj. Aš su Zayn'u. Tuoj eisim valgyt vakarienės. Ne už ilgo grįšiu.

   -O, tai gal aš jus panele labai sutrukdžiau?- juokdamasi paklausė.

   -Nu ne, nesutrukdėte. Ačiū, kad rūpinatės manimi, panele Liuse,- pradėjau juoktis.

   -Labai jau čia tau juokinga! Šiaip neramu pasidarė.

   -Taigi viskas tvarkoj! Tuoj grįšiu!

   -Nu ok! Iki tada!

   -Aha,- padėjau ragelį.

96 Dalis

   Kompiuteris buvo įjungtas. Tik atidengusi ekraną, išvydau įjungtą "google" ir pamačiau, kad paieškos laukelyje buvo įrašyta Zayn Malik. Aš, kaip directioner'ė, žinojau, kad kai jam nuobodu, jis google'inasi save. Mane suėmė juokas, kad dabar pati tuo įsitikinau. Pasišaukiau Zayn'ą.

   -Zayn!- pašaukiau.

   Jis netrukus atskubėjo iš virtuvės.

   -Taip! Ko pageidausi?- paklausė šypsodamasis savo nuostabia šypsena.

   -Aš tik norėjau tavęs kai ko paklausti ir parodyti.

   -Kas yra?- šiek tiek nustebo.

   -Tiesa, kad tu save google'iniesi?- paklausiau ir parodžiau jam jo paties paliktą "google" puslapį.

   -Mmm...,- nusišypsojo savo šelmiška šypsena,- nu čia tai joo...,- patęsė,- nu aš tikrai neturėjau ko veikti ir na... tiesiog skaitinėjau apie save.

   Aš prapliupau juokais.

   -Ko čia taip juokiesi?- paklausė ir pats nusijuokė.

   -Nežinau, tiesiog šiaip labai juokinga. Aš kaip directioner'ė žinojau, kad tu tai darai. Na tai lyg ir vienas iš faktų buvo apie tave, bet dabar aš pati įsitikinau ir man juokinga!

   -Google'indamas save ir apie tave radau!

   -Ta prasme,- nustebau,- ką radai?

   -Mūsų pirmo pasimatymo nuotraukas, vėliau video prie šokių studijos.

   -Ach ten tas video... Nekokie atsiminimai.

   -Nepergyvenk, viskas tvrakoj. Nors turėsim ką vaikams parodyt.

   -Vaikams?- šiek tiek pasimečiau, kai jis tai pasakė.

   -Taip. Vaikams. Mes būtinai turėsim vaikų!

   -O, mes jau net apie vaikus kalbam!,- nusijuokiau.

   -Taip! Ir būtinai turėsime keturi vaikus! Mažiausiai keturis!- patenkintas pasakė.

   -Keturis?!

   -Norėtum daugiau?- nusišypsojo patenkintas ir kilnodamas antakius.

   -A... Dar iki to toli. Pagyvensim, pamatysim.

   -Nėra jau čia taip ir toli,- mirktelėjęs pasakė.

   -Ką turi omeny?- paklausiau išpūtusi akis.

   -Aš?! Nieko!- nusišypsojo ir stojosi eiti link virtuvės, bet aš sugriebiau pagalvę ir mečiau į jį.

   -Oi, mažute, geriau nepradėk čia su manim kariaut,- mirktelėjo ir nuėjo į virtuvę.

   Mano veide nedingo šypsena.

   -Jis nuostabus,- pasakiau sau tyliai.

95 Dalis

   Įėjome į namus. Zayn'as padėjo pirkinių maišus ir aš paklausiau:

   -Gal turi ledo ar kažko, kas šaldytų?

   -O kam tau reikia?- nustebęs paklausė.

   -Šaltis sumažintų skausmą ir patinimą kojos.

   -Ach taip! Kaip gi aš nepagalvojau. Turiu ledo!

   -Puiku, tuomet, aš einu, atsisėsiu ant sofos ir palauksiu ledo.

   -Jokiu būdu!- Zayn'as staiga mane sugriebė ir nunešė ant sofos.

   -Manau tu mane greitu laiku išlepinsi.

   -Čia ne lepinimas, o rūpinimasis. Ištiesk koją, aš tau tuoj atnešiu ledo.

   Zayn'as nuėjo į virtuvę ir sugrįžo su ledo gabalėliais.

   -Aš čia truputį pasėdėsiu ir paskui ateisiu tau padėt gaminti.

   -Tu rūpinkis savimi. Aš kaip nors susitvarkysiu, tik tau bus nuobodu čia vienai. Junkis teliką. Palauk, tuoj kompiuterį atnešiu.

   -Jo, geriau kompą antešk.

   Zayn'as nuėjo ir iš kito kambario atnešė kompiuterį.

   -Jei pasidarys nuobodu - pašauk. Aš pasistengsiu kuo greičiau,- pasakė ir pasilenkęs švelniai pabučiavo į lūpas.

   -Tu man labai brangi,- nusišypsojo ir nuėjo į virtuvę.

94 Dalis

   Neilgai trukus pamačiau Zayn'ą, išeinantį iš parduotuvės su dviem dideliais pirkinių maišais. Priėjęs prie mašinos, pirkinius sudėjo ant galinės sėdynės ,o pats atėjo ir atsisėdo į priekį, prie vairo.

   -Apsipirkai kokiai savaitei,- pasakiau juokaudama.

   -Ten tik būtiniausi produktai vakarienei,- nusišypsojęs pasakė,- varom gamint vakarienės?

   -O kur dar daugiau?

   -Gal nori dar kur nors nuvažiuot?

   -Ką turi omeny?- paklausiau.

   -Kad tavo norai -  man įsakymai!

   -Wow, kaip malonu! Bet šį kartą apsieisim su vakariene, tad dabar važiuojam į tavo namus!

   -Klausau jūsų, mano širdies kapitone!- pasakė pakiliai.

   Aš neištvėriau ir susijuokiau. Tada ir jis pradėjo juoktis.

  Privažiavome Zayn'o namus. Aš nelaukusi kol jis man atidarys duris, pati išlipau iš mašinos. Zayn'as pribėgęs prie manęs šiek tiek piktai pasižiūrėjo.

   -Kodėl nepalaukei, kol atidarysiu duris?- vaidindamas nepatenkintą paklausė.

   -Todėl, nes tu turi savo du didelius pirkinių maišus, kuriuos turi paimti!

   -Tai ten tik mano pirkiniai?

   -Nu aš tai nebuvau parduotuvėje,- maivydamasi pasakiau.

   -Gerai, tada tik aš vienas valgysiu!

   -Puiku! Aš užsisakysiu picą!

   -Galėsi!

   -Ar taip ar taip manau būtų reikėję užsisakyti,- vis dar maivydamasi pasakiau.

   Zayn'as pažiūrėjo rimtai į mane ir abu pradėjome juoktis.

   -Manai nemoku gaminti? Aš tau įrodysiu!

   -Įrodysi ką? Kad moki ar nemoki?

   -Pati pamatysi! Varom namo.

   Zayn'as pasiėmė pirkinių maišus ir mes iš lėto nuėjome į jo namus, nes man vis dar skaudėjo koją.

93 Dalis

   Nežinau kodėl, bet aš pasilikau jo laukti.

   Zayn'as greitai sugrįžo. Jis apsivilko megztinį.

   -O gal vis dėlto einam pas mane?- paklausė apkabinęs mane per pečius.

   -Ne. Prašau parvešk mane namo,- pasakiau švelniai.

   -Kaip nori. Tai eime?

   Aš pradėjau eiti ir vos neparklupau. Laimei, Zayn'as buvo šalia ir jis staigiai sugriebė mane. Per koją perėjo stiprus skausmas.

   -Kaip tu?- paklausė išsigandęs.

   -Kažkas mano kojai. Aš ją gal pasitempiau.

   -Tave gal nunešti iki mašinos?

   -Ne. Nereikia. Aš pati nueisiu. Tik iš lėto.

   Zayn'as davė savo ranką, kad įsikibčiau į ją. Šlubuodama, iš lėto priėjome jo mašiną. Jis man atidarė dureles. Aš įsėdau į mašiną.

   Zayn'as taip pat greitai įsėdo ir mes pradėjome važiuoti.

   Važiavome tylėdami, kol Zayn'as paklausė:

   -Kaip koja?

   -Būna ir geriau. Manau ji tinsta.

   -Gal tave nuvežti į ligoninę?

   -Ne, čia bus paprastas patempimas. Šiek tiek ledo ir viskas praeis.

   Zayn'as netrukus sustabdė automobilį, įsukdamas į parduotuvės stovėjimo aikštelę.

   -Žinai, aš negaliu tavęs vežti namo sužalotos.

   -Ką?- nustebau.

   -Tai įvyko per mane ir aš turėsiu tavimi pasirūpinti.

   -Tu nekaltas. Aš pati ne taip koją padėjau.

   -Ne, tai įvyko per mane. Ir aš kai ką sugalvojau.

   -Būtų geriausia, jei mane vežtum namo.

   -Bet tu nežinai, ką aš sugalvojau,- patenkintas pasakė.

   -Ir ką gi tu sugalvojai?

   -Čia yra parduotuvė. Aš greitai nubėgsiu ko nors nupirkti ir grįžę pas mane pasidarysime vakarienę.

   -Zayn'ai, nereikia, geriau jau..

  -Ne! Jokių nereikia ar dar kažko. Nepavyko pirmas pasimatymas, tai padarykime antrą! Gerai?- jis pažiūrėjo į mane šypsodamasis ir uždėjo savo ranką ant manosios.

   -Sutarta?- paklausė.

   -Bet aš į parduotuvę neisiu, nes man koją skauda,- nusišypsojau.

   -Nu nelabai bus čia gražu tave vieną palikti, bet aš greitai! Tuoj grįšiu!- jis pasilenkė ir prieš išeidamas pabučiavo man į skruostą.

  

92 Dalis

   Per ašaras nemačiau net gi kur eiti. Išgirdau Zayn'ą šaukiant mano vardą, todėl paspartinau žingsnį. Lipdama laiptais nikstelėjau koją. Aš sustojau ir atsirėmiau į sieną, nes per koją perėjo skausmas. Zayn'as, pribėgęs prie manęs, mane stipriai apkabino. Aš vis dar nebuvau nustojusi verkti.

   -Paleisk mane,- pasakiau.

   -Pirmiau nusiramink.

   -Paleisk!

   -Nusiramink. Kaip tavo koja?

   -Ne tavo reikalas,- šiurkščiai pasakiau.

   Zayn'as laikė mane prispaudęs prie savo kūno. Jis vis glostė man galvą ir prašė, kad nusiraminčiau ir neverkčiau.

   -Einam pas mane,- švelniai pasakė.

   -Ne. Aš einu namo.

   -Prašau.

   -Ne!

   -Tai jei jau taip, tai tada tave parvešiu.

   -Man nereikia, kad tu mane vežiotum.

   -Aš tave parvešiu. Tik einam, man reikia apsirengti.

   -Eik.

   -Einam ir tu,- pasakė.

   -Niekur aš neisiu.

   -Tai tada palauk manęs. Aš tuoj grįšiu. Tik prižadėk, kad lauksi.

   Aš jam nieko neatsakiau. Jis paskubomis nuėjo į savo butą.

91 Dalis

   Mes tiesiog sėdėjome ant sofos apsikabinę vienas kitą ir tylėjome.

   -Žinai ką?- paklausė Zayn'as.

   -Ką?

  -Tu gali įsivaizduoti, kad man jau tuoj turas? Aš tris savaites nebūsiu namuose! Aš tiek laiko nematysiu tavęs!- kalbėjo glostydamas mano galvą.

   -Geriau nekalbėk apie tai. Be to tu man turi prižadėti, kad kasdien skambinsi.

   -Jaučiu tau mano skambučiai nusibos!

   -Nešnekėk nesąmonių!

   -Nu mes dar pažiūrėsim! Kai sulauksi 10 skambučių per dieną, tai pažiūrėsiu, ką tada sakysi!

   -Kad ir 20!

   -Tu pati prisiprašei!- stipriai mane apkabindamas pasakė.

   -Zayn'ai?

   -Taip.

   -Ką tu turėjai omeny rašydamas twitter'y "I believed"?

   -Hm... Ką aš turėjau omeny...

   -Tu tai rašei galvodamas apie mane?

   Zayn'as pažiūrėjo į mane ir pabučiavo į kaktą.

   -Nu pasakyk,- paraginau.

   -Jei kai ką padarysi!

   -Ką?

   -Tu tikrai nori sužinoti?

   -Taip!

   -Pirma pabučiuok mane!

   -Bet turėsi pasakyt!

   -Nu, dar čia pažiūrėsim!

   -Zayn'ai,- kumštelėjau jam.

   -Aš laukiu bučinio!-Zayn'as pasakė ir užsimerkė.

   -Ir ką čia su tavim padarysi!

  Aš švelniai prigludau prie jo lūpų. Stipriai apkabinau jo kaklą, perbraukiau rankomis per jo švelnius plaukus. Jis mane stipriai priglaudė prie savęs, jo rankos slinko mano nugara žemyn.

   Staiga suskambo telefonas. Zayn'as vis dar manęs nepaleido ir bučiavo mane. Aš atsitraukiau nuo jo.

   -Tu turi atsiliepti.

   -Ne, ne dabar,- pasakė Zayn'as ir prisitraukė vėl mane prie savęs.

   -Zayn'ai, atsiliepk. O jei tai svarbu?

   -Kam to reikia?

   Aš pažiūrėjau į jį suraukusi akis.

   -Gerai jau,- nepatenkintas pasakė.

   Jis pakilo nuo sofos ir pasiėmė savo telefoną.

   -Skambina Liam'as. Nekelsiu!- pasakė.

   -Net nebandai! Greitai pakeli!- sušukau.

   -Kas čia per paliepimai?

   -Greitai aš tau sakau! Jie tavo draugai ir pergyvena dėl tavęs.

   Jis nustebęs pakėlė telefono ragelį ir įjungė garsiakalbį, kad įsitikinčiau kad jis tikrai atsiliepė.

   -Klausau,- atsiliepė.

   -Tai tik dabar sugebėjai atsiliepti!

   -O tau kažko reikėjo?

   -Tu pagalvok, ko tu pridirbai!- pasakė Liam'as.

   -Ko?- nustebo Zayn'as.

   -Kiek nervų ląstelių tu mums sunaikinai!

   -A, čia tik tiek!- pradėjo juoktis,- o šiaip kažko reikia, nes aš dabar biškį užsiėmęs. Pas mane yra svečių!

   -Ne, nieko nereikia, tik nepamiršk, kad ryt repeticija! Ir pasakyk Norai labas!

   -A, okey,- patęsė susimąsčiusiu žvilgsniu ir padėjo ragelį. Jis prisimerkęs žiūrėjo į mane.

   -Kas yra?- paklausiau.

   -Iš kur Liam'as žino, kad tu čia?

   -A...- nežinojau ką jam atsakyti.

   -Nora? Kažko aš nežinau?- pasakė rimtai, vis dar stovėdamas.

   -O tu pagalvojai, kaip aš būčiau gavus tavo namų adresą?

   -Nu jo, bet... bet iš kur tu jo  numerį gavai?

   -Ateik čia ir papasakosiu,- paraginau Zayn'ą atsisėsti šalia manęs ant sofos.

   -Ir kas pasikeis, jei atsisėsiu?

   -Ir vėl pradedi! Siaubas koks tu užsispyrėlis! Žinai ką, jei ir toliau taip bus...

   -Ir kas bus?

   -Viskas, man jau nusibodo! Kuo tu mane laikai?- aš pakilau nuo sofos ir ėjau prie durų.

   Zayn'as greitai pagriebė mane už rankos ir prisitraukė prie savęs.

   -Suprask, aš tik noriu, kad būtum mano.

   Jis pabučiavo mane.  

   -Tik mano ir niekieno daugiau.

   -Tu pats daraisi problemas, Zayn'ai. Prisigalvoji tokių dalykų, kurių net nėra ir niekada nebus.

   -Aš atsiprašau,- perbraukė pirštais man per skruostą,- aš pavydus. Noriu, kad visi žinotų, jog tu tiktai mano.

   Zayn'as vėl mane švelniai į lūpas pabučiavo.

   -Tai aš jau tavo?- paklausiau juokdamasi.

   -O ką, nenori būt mano?

   Aš pasižiūrėjau jam į akis ir nusišypsojau. Tada stipriai prisiglaudžiau prie jo. Galvą atrėmiau į krūtinę ir pradėjau pasakoti:

   -Man šį rytą paskambino Niall'as. Jis klausė, kas tarp mūsų nutiko. Aš jam pasakiau, kad mes susipykom. Niall'as norėjo paklaust patarimo, ką daryti. Jie jaudinosi dėl tavęs. Galvojo, kad tau kažkas nutiko. Aš jo paprašiau tavo namų adreso. Aš jaučiausi kalta, kad tu net jiems neatsakai į skambučius ir neįsileidi į namus.

   -Tai tu čia pas mane atėjai vien dėl to, kad jautiesi kalta? Aš tau asmeniškai visai nerūpiu?- Zayn'as mane atitraukė nuo savęs.

   -Nedrįsk taip sakyti!- aš užsimojau jam trenkti antausį, bet jis spėjo sulaikyti mano ranką. -Kaip tu galėjai tai pagalvoti?

   -O ką gali žinoti!

   -Žinai ką? Esi paskutinis šiknius! Galvok ką nori! Čiau!

   Greitai pribėgau prie durų ir išbėgau į laiptinę. Akys buvo pilnos ašarų.

90 Dalis

   -Dar man pasakyk, kas ten per nuotraukos?

   -Kai aš išėjau susitikti su juo ir kai jam viską pasakiau, ką turėjau pasakyti, jis pasiūlė parvežti mane namo. Aš sutikau, nes ir taip jį įskaudinau. Važiuodami mes sau šiaip linksmai šnekučiavomės, lyg nieko nebūtų įvykę ir prieš man nueinant į namus jis mane draugiškai apkabino. Ir viskas!

   -Tikrai tik tiek?

   -Susitarėm, kad sakysim tik tiesą!

   -Galiu dar kai ko paklaust?

   -Ko tik nori!

   -Ką tu jam pasakei, kad jį įskaudinai?

   Aš žiūrėjau į Zayn'ą susimąsčiusi.

   -O kaip tau atrodo?- paklausiau.

   -Nenoriu spėliot. Pasakyk tu,- tarė paglostęs mano plaukus.

   -Aš pasakiau, kad tarp jo ir manęs nieko negali būti, nes man patinka kitas.

   -Turi kitą?!- Zayn'as nustatė nustebusią miną.

   -Taip! Turiu!

   -Kas jis? Išmalsiu jam snukį!

   -Geriau nesakysiu!

   -Kodėl? Privalai man pasakyti!

   -Nes paskui vis gyvenimą gailėsiesi, kad sužalojai tokį gražų veidelį!- perbraukiau Zayn'ui per veidą.

   Zayn'as švelniai prigludo prie mano lūpų ir mane pabučiavo.

   Jis staiga atsitraukė.

   -Ką tu darai?- paklausiau.

   -Tiesiog ruošiuosi antausiui.

   -Šaipaisi?

   -Ar čia panašu į šaipymąsi? aš tiesiog noriu pasiruošti!.

   -Jei taip kalbėsi, tada tikrai gausi!

   Mes vėl pasibučiavome.

89 Dalis

   Zayn'as atsisėdo į tą pačią vietą, kurioje sėdėjo anksčiau. Aš atsisėdau arčiau jo. Mačiau, jog jis nebuvo toks surūgęs. 

   -Galiu pradėt?- paklausiau.

   Zayn'as atsisuko į mane ir šiek tiek nusišypsojo.

   -Pagaliau nors kiek nusišypsojai!- pasakiau ir švelniai patampiau už skruosto kaip mažam vaikui. Jis dar labiau nusišypsojo.

   Mes žiūrėjome vienas į kitą. Mūsų veidai buvo arti vienas kito.

   -Kodėl aš negaliu ant tavęs pykt?- pasakė Zayn'as.

   -Ach Zayn'ai,- pasakiau ir apkabinau jį. Jis mane taip pat apkabino. Aš nenorėjau jo paleisti. Jis taip švelniai buvo mane apkabinęs.

   -Bet kodėl tu man pamelavai?- paklausė, kai mes buvome vis dar apsikabinę.

   Aš jį paleidau ir žiūrėdama į jį atsakiau:

   -Aš galvojau, kad šį reikalą greitai išspręsiu ir viskas bus pamiršta. Bet pamelavusi tau aš pasijutau kalta ir prieš išeidama susitikti su juo, paskambinau tau ir pasakiau tiesą.

   -Tau iškart nereikėjo meluoti,- pasakė labai švelniai, perbraukdamas su delnu per mano skruostą.

   -Daugiau jokio melo. Nei aš , nei tu. Sutariam?

   -Sutariam. Ir visada tik tiesą.

   -Kad ir kokia ta tiesa būtų,- pabaigiau.