113 Dalis


  

   Vakarą praleidome šnekučiuodamiesi ir žaisdami su šuniuku.

   -Zayn‘ai, jau vėlu, o tau reiktų gerai išsimiegoti. Juk laukia sunkios trys savaitės.

   -Ką siūlai?

   -Eik miegot!

   -Gerai,- tarė jis ir paėmęs man už rankų vedėsi į miegamąjį,- eime miegot!

   Aš sustojau kaip įbesta ir nesileidau Zayn‘o tempiama.

   -Jei nori, kad likčiau nakvoti, rinkis. Tu miegi ant sofos ar lovos.

   Zayn‘as tik nusijuokė.

   -Ir ko čia dabar juokiesi? Sąlygos tos pačios.

   -Nu Nora,- tarė apkabindamas mane.

   -Jokių Nora. Juk žinai mano sąlygas.

   -Bet juk dabar tu mano mergina.

   -Ir tu manai, kad tau už tai turiu suteikti daugiau privilegijų?

   -Taip!

   -Na jau ne,- nespėjus man pabaigti sakinio Zayn‘as pakėlė ir nunešė mane į miegamąjį. Paguldė ant lovos, užklojo antklode ir atsigulė šalia manęs.

   -Ką tu sau manai mane šitaip apklojęs?

   -Uuu... panele, norite kažko daugiau?- tarė šypsodamasis savo šelmiška šypsena.

   -Tu dar už tai atsiimsi!

   -Na taip. Kaip visada.

   -Labanakt!- pasakiau griežtai ir nusisukau nuo jo į kitą pusę.

   -Miegosi su rūbais?- paklausė.

   -Tau tai nepatinka?-atšoviau.

   -Na, ne visai.

   -Puiku! Miegosiu su rūbais!

   -Jei būčiau pasakęs, kad netrikdo, būtum miegojusi be?

   -Kas čia žino...

   -Nora, manęs tai visai netrikdo!

   -Per vėlu jau!

   -Nora!

   -Labanakt Zayn‘ai.

   -Na jau ne. Dabar tu neišsisuksi!- Zayn‘as pradėjo mane kutenti.

   -Zayn‘ai! Baaigiii!-šaukiau kutenama.

   Mano šauksmus išgirdo šuo ir jis greitai atlėkė į kambarį lodamas plonyčiu balseliu.

   Zayn‘as nustojo mane kutenęs. Aš pakėliau šuniuką nuo žemės ir užkėliau ant lovos, nes jis buvo per mažas, kad galėtų pats užlipti.

   Tada atsisukau į Zayn‘ą ir jį pabučiavau.

   -Ačiū. Tai puikiausia dovana, kokią kada nors galėjau gauti, mielasis,- pasakiusi pradėjau žaisti su šuniuku.

   -Pff...,- Zayn‘as užsisuko į kitą pusę,- labanakt.

   Mano veide atsirado šypsena. Aš nukėliau šuniuką nuo lovos ant žemės ir pasislinkau arčiau Zayn‘o. Apkabinau jį iš nugaros. Zayn‘as atsisuko ir mane apkabino.

   -Labanakt mielasis. Aš... aš myliu tave,- pasakiau ir supratau, jog tai buvo pirmas kartas, kai ištariau garsiai, kad jį myliu. Ir ištariau ne bet kam, bet jam pačiam.

   Zayn‘as dar stipriau suspaudė mane savo glėby:

   -Aš tave taip pat. Labai labai myliu.