87 Dalis

   Jis stovėjo tarpduryje tik su kelnėmis ir žiūrėjo į mane. Aš taip pat spoksojau į jį, ignoruodama kaimynę, kuri vis dar stovėjo laiptinėje.

   -Ponaiti Zayn'ai, malonėkite apraminti šią mergiotę,- pasakė ji.

   Aš staiga nukreipiau savo žvilgsnį į ją. Aš buvau labai supykusi.

   -Tai daugiau nepasikartos, nes ji jau išeina,- pasakė Zayn'as  kaimynei.

   -Net nesvajok!- sušukau jam ir prasibroviau pro jį į butą.

   Zayn'as galbūt nesitikėjo tokio mano poelgio, nes jis buvo gana nustebęs.

   Aš stovėjau jo buto hole. Jis uždarė duris ir nužvelgė mane gana piktai.

   Aš savimi gana daug pasitikėjau.

   -Praeitą kartą aš tave išklausiau, dabar tu mane išklausysi,- pasakiau Zayn'ui vis dar stovėdama hole ir rodydama į jį pirštu.

   -Pff...- nusuko galvą į šoną.

   -Ir čia neprunkštauk, nes turėsi mane išklausyti nuo pradžios iki galo!

   -Aš nenoriu tavęs klausyti. Aš viską mačiau! Yra nuotraukos!

   -Beliko dar tau pasakyti, kad nešdinčiausi iš tavo namų, bet kol nesuvoksi tikrosios tiesos, niekur iš čia nepajudėsiu!

   Mačiau, kaip Zayn'as ironiškai nusišypso.

   -Taip, aš negaliu pasakyti, kad ten buvo mano fanas, su kuriuo aš draugiškai apsikabinau, nes jis norėjo nuotraukos. Ten buvo Džekas, mano kolega, kuris siuntė tas prakeiktas rožes!- sušukau.

   -Klausyk! Man visiškai neįdomu kur ir su kuo tu valakiojiesi! Nesuprantu, ko tu čia atėjai!- piktai sušuko Zayn'as.

   -Žinai ką? Tu toks pats šiknius kaip ir tavo fanai! Visą rytą sugaišau, kol perskaičiau žinutes, kuriose sužinojau kokia aš kalė esu! Ir dabar man jau visai tas pats, ką tu pasakysi apie mane, tad jau gali pradėt vardint, o aš pirštus lenksiu!

   -Ką tu sau galvoji? Kad imsiu čia kaip boba dabar tave visaip vadint?

   -O tai čia jau labai vyriška, kai tu nenori manęs išklausyt ir kaip maža mergaitė neatsakai į skambučius?!

   Zayn'as nieko neatsakė. Aš nenuleidau nuo jo akių. Jis pažiūrėjo į mane ir mūsų akys susitiko.

   -Zayn'ai, prašau,- pasakiau labai švelniai ir jutau, kaip renkasi ašaros mano akyse.

   Jis nusuko žvilgsnį, nuėjo į svetainę ir atsisėdo ant sofos. Šiek tiek palaukusi ir aš nuėjau. Atsisėdau ant tos pačios sofos, tik kitam krašte nuo jo.

   Jis sėdėjo ir žiūrėjo tiesiai prieš save.

   Aš taip pat atsisėdau kaip jis ir žiūrėjau į tolį. Tada pasukau galvą į jį ir pažiūrėjau į Zayn'ą. Jis net nesukrutėjo. Jis buvo rimtas. Tada aš vėl galvą nukreipiau tiesiai prieš save .

   -Jei mes tikėsime viskuo, ką pamatome internete, tai blogai baigsis,- ramiai pasakiau.  

86 Dalis

   Privažiavusi Zayn'o namus iškart nuskubėjau prie jo durų ir paspaudžiau durų skambutį. Pridėjau ausį prie durų, o ten buvo tyla. Dar kartą paspaudžiau durų skambutį. Neiškentusi pradėjau belstis į duris. Iš pradžių nedrąsiai, nes nenorėjau, kad kaimynai iškviestų man policiją. Bet greitai aš netekau kantrybės ir pradėjau stipriai daužyti duris.

   -Zayn'ai, įsileisk mane! Čia Nora!

   Aš toliau beldžiau į duris.

   -Zayn'ai, jei neatidarysi durų, būsi paskutinis šiknius! Atidarai duris!- aš nustojau barškinusi, nes mano rankos jau buvo paraudusios nuo durų daužymo.

   Netrukus į laiptinę išėjo moteris:

   -Ar jūs baigsite čia kelti triukšmą?!

  -Atsiprašau, bet aš kitaip negaliu!- pasakiau gana piktai,- man reikia pasikalbėti su bailiu,- pabrėžiau tą žodį garsiau, tikėdamasi, kad Zayn'as viską girdi,- kuris gyvena šiame bute ir bijo atidaryti duris!- sušukau.

   -Klausykit, jei dar čia parėkausit ir pasitrankysit, aš jums iškviesiu policiją, neišauklėta mergiote!

   -Aš čia neišauklėta?!- sušukau.

   -Ir kaip tu kalbi su vyresniais žmonėmis?

   -Žinot ką, geriau jūs jau privertumėt savo,- staiga nutilau, nes prasivėrė Zayn'o durys. 

85 Dalis

   Liusė, pamačiusi, kad aš labai skubu, paklausė:

   -Kur jau čia kas dega?

   -Varau pas Zayn'ą.

   -Tai čia jis tau skambino? Ar man tik pasirodė, kad tu su kažkuo kalbėjai.

   -Ne. Skambino Niall'as.

   -Niall'as?! Tas gražuolis mėlynakis skambino??- išpūtusi akis paklausė Liusė.

   -Taip.

   -Eik tu sau. Nu bet tau ir sekasi. Tai dabar ir jis tave kabina?

   -Nenusišnekėk tik Liuse. Jis skambino ir sakė, kad Zayn'ui blogai.

   -Ką?!- Liusė išsigando,- kas Zayn'ui?

   -Jis su niekuo nenori kalbėti. Net su vaikinais. Niall'as man davė jo namų adresą ir dabar važiuoju pas jį.

   -O iš kur Niall'as gavo tavo telefono numerį?- paklausė Liusė, kai aš jau žengiau pro duris.

   Aš sustojau ir pagalvojau. Tada atsisukau į Liusę:

   -O čia tai klausimas!- pasakiau ir nuskubėjau laiptais žemyn

84 Dalis

   Šiek tiek nusiraminusi skambinau Zayn'ui. Jo telefonas buvo visai išjungtas. Pradėjau nerimauti.

   Tada nuėjau į twitter'į ir rašiau jam asmenines žinutes, bet jokio atsakymo negavau.

   Visą rytą iki vidurdienio prasivarčiau lovoje tikrindama twitter'į. Labai daug directioner'ių man rašė. Beveik visos žinutės buvo apie tai, kaip aš išdaviau Zayn'ą, kokia aš kekšė ir kalė, kuri skaudina žmones.

   Tai beskaitydama suskambo mano telefonas. Greitai jį čiupau, nes galvojau, kad skambina Zayn'as. Deja, buvo nepažįstamas numeris. Pagalvojau, kad čia gali skambinti žurnalistai, bet vis tiek pakėliau telefono ragelį.

   -Klausau,- atsiliepiau nedrąsiai.

   -Ar aš kalbu su Nora?- pasiteiravo.

   -Taip. Tai aš.

   -Labas Nora, čia Niall.

   -Niall?- pasimečiau! Juk man skambino pats Niall'as,- labas Niall.

   -Klausyk, mum reiktų tavo paslaugos.

   -Mano? Ir kuo aš jum galėčiau padėti?- paklausiau nustebusi.

   -Tai dėl Zayn'o. Mes jam neprisiskambiname, buvome nuvykę į jo namus, bet jis mūsų neįsileidžia, nes nori pabūti vienas. Nora, tuoj turas. Jam tikrai kažkas negerai.

   Tai išgirdusi susiėmiau už galvos. Juk visa tai per mane.

   -Nejaugi Zayn'as taip rimtai žiūri į mūsų santykius, kad tas įvykis su Džeku jį taip įskaudino?- pagalvojau.

   -Niall, aš jam taip pat neprisiskambinu. Vakar visą vakarą skambinau, o šiandien jau telefonas išjungtas. Bandžiau rašyt į twitter'į, bet jis neatrašo! Man neramu dėl jo!

   -Patikėk, mums taip pat. Norėjau paklausti, kas tarp jūsų įvyko vakar.

   -Na, mes šiek tiek apsipykom vakar. Dar tos foto...

   -Jo. Mačiau tas foto.

   -Niall, ten ne taip, kaip atrodo!

   -Nora, tu man neprivalai teisintis. Tau reikia išsiaiškinti su Zayn'u!

   -Bet kaip? Jis man neatsako!

   -Nežinau. Todėl ir skambinu tau, kad tu padėtum sugalvoti, nes mes su vaikinais nežinome kaip.

   -Duok man jo adresą!

   -Ką?- nustebo Niall,- kam tau?

   -Aš pas jį nuvažiuosiu.

   -Juk jis nieko neįsileidžia!

   -Mane įsileis, turės įsileisti!- mane apėmė kovinga dvasia. Supratau, jog už savo laimę reikia kovoti, net jei ir nebus lengva.

   Niall'as man padiktavo Zayn'o adresą.

   -Ačiū. Aš einu ruoštis ir važiuosiu pas jį.

   -Nora, aš nemanau, kad jis tave įsileis. Juk net mūsų, geriausių draugų nenori įsileisti.

   -Jis turės mane išklausyti! Aš jo išklausiau praėjusį kart! Dabar jo eilė!

   -Oho! Tai ką, linkiu sėkmės.

   -Ačiū. Iki!

   -Paskambink, jei ką.

   -Būtinai!

   Baigusi kalbėti su Niall'u, greitai šokau iš lovos ir pradėjau ruoštis.

83 Dalis

   -Ei tu, kelkis! Kiek čia gali miegot!- žadino Liusė.

   -Palik mane ramybėje! Šiandien nekelsiu kojos iš savo lovos!

   -Nu jo, žinau, kad prisidirbai!

   -Iš kur?

   -Spėk!

   -Internetas visas skamba?

   -Panašiai, bet dar kai kas.

   -Kas?- šiek tiek išsigandau.

   -Zayn'as.

   -Ką? Zayn'as?!- kažkodėl pagalvojau, kad jis galbūt atėjo pas mane,- jis čia?

   -Tu gal juokauji?

   -Tai kas? Sakyk greičiau!

   -Zayn'as twitter'yje kai ką parašė.

   -Ką? Ką nors apie amne?

   -Jis tiksliai nenurodė, bet galiu lažintis, kad ten tikrai apie tave!

   -Duok čia kompą!

   Liusė atnešė kompiuterį ir parodė Zayn'o tweet'ą. Jis rašė "I believed".

   -Viskas,- man kaupėsi ašaros akyse,- kodėl? Kodėl tam Džekui reikėjo viską sugadinti? Už ką man šitaip? Todėl jis ir neatsako į mano skambučius!- aš rėkiau ir verkiau.

   -Nora, nusiramink! Verkdama nieko nepakeisi.

   -Tai ką man Liuse daryt?!

   -Tik nežliumbk! Nusiramink! Paskui pabandyk vėl jam paskambinti, gal šiandien jau atsilieps.

  

82 Dalis

   Tik įžengusi į namus, nutariau palįsti po dušu.

   Išsimaudžiusi skambinau Zayn'ui. Jis nekėlė. Greičiausiai užpyko ant manęs. Beskambinėdama aš jam palikau apie 5 balso pašto pranešimus, kuriuose prašiau, kad man paskambintų. Taip visą vakarą ir nesulaukiau jo skambučio.

   Nuėjau į twitter'į pažiūrėti, gal jis bus ką nors ten parašęs. Tik įėjusi į twittery visa mano timeline buvo užpildyta mano nuotraukų. Tose nuotraukose aš su Džeku prie mano namų ir kuo svarbiausia - abu atrodom labai laimingi! Vienoje nuotraukoje matėsi, kaip mes buvome apsikabinę.

   -Man šakės!- garsiai sušukau.

   -Jei jis pamatys, jis man niekada telefono ragelio nekels!- pagalvojau.

   Dar keletą kartų paskambinau ir nuėjau miegoti.

81 Dalis

   Įėjusi į restoraną ieškojau Džeko. Jį greitai pamačiau ir nuėjau prie jo stalelio.

    -Labas,- pasakiau.

   -Sveika Nora. Čia tau,- jis padavė man rožių puokštę.

   -Ačiū Džekai, bet nereikėjo.

   -Kaip tai nereikėjo. Prisėsk.

   Aš atsisėdau kitoje stalo pusėje.

   -Gal ko nors norėsi užsisakyti?

   -Ne Džekai, ačiū. Aš neturiu daug laiko.

   -Atsiprašau, kad sutrukdžiau.

   -Džekai, aš nežinau, ko aš čia atėjau.

   -Aš... aš tau norėjau kai ką pasakyti.

   Mačiau, kaip jis nervinasi, bet nenorėjau jo nutraukti ir toliau laukiau, ką jis pasakys.

   -Nora, tu man patinki. Net labai,- jis nutilo ir žiūrėjo, kaip aš sureaguosiu.

   Tiesą sakant kažko panašaus ir tikėjausi, bet išgirdusi, kaip jis tai pasakė, sutrikau.

   -Džekai, suprask. Aš nenoriu tavęs skaudinti, bet suprask. O Dieve,- atsidusau,- Džekai, aš tau nieko nejaučiu. Prašau, nepyk ant manęs, bet... bet aš tavęs nemyliu.

   Džekas sėdėjo ir nieko nesakė.

   -Aš... aš nežinau, ką daugiau pasakyti. Ačiū už visas gėles, už viską, bet suprask. Aš nenoriu tavęs įskaudinti, bet tiesa yra tokia.

   -Tu susitikinėji tuo Zayn'u, ar kaip jis ten?

   -Taip. Su Zayn'u.

   -Aišku,- pasakė nusiminęs.

   -Džekai, mes kolegos ir tikiuosi tai nesudarys problemų.

   -Ne. Žinoma, kad ne.

   -Ačiū, o dabar man jau metas,- pakilau nuo kėdės.

   -Palauk, aš tave palydėsiu.

   Aš neprieštaravau, nes manau, jog ir taip jį įskaudinau.

   -Aš parvešiu tave namo.

   -Nereikia Džekai. Aš išsikviesiu taksi.

   -Ne, sėsk, parvešiu. Kam taksi, jei galiu parvežt?

   -Na gerai.

   Aš įsėdau į jo mašiną ir jis mane vežė namo. Iš pradžių buvo kiek nejauku, bet paskui pradėjome kalbėti, juokauti lyg nieko nebūtų buvę.

   Privažiavę mano namus, išlipome iš mašinos. Abu buvome linksmi ir juokėmės.

   -Ačiū, kad parvežei,- pasakiau.

   -Nėr už ką.

   -Tai iki pirmadienio,- pasakiau su šypsena.

   -Iki,- staiga jis mane draugiškai apkabino. Aš greitai ištrūkau iš jo glėbio.

   -Iki,- pasakiau ir nuėjau į namus.

80 Dalis

   Pasibaigus darbo, dienai pasilikau darbe laukti susitikimo su Džeku. Liusė išskubėjo namo, ruoštis susitikimui su Tom'u. Aš vis galvojau, ką pasakyti Džekui, kad jo labai neįskaudinčiau. Labai nesmagiai pasijaučiau dėl to, kad pamelavau Zayn'ui. Prieš išeinant iš darbo, nutariau jam paskambinti ir viską pasakyti.

   Zayn'as greitai pakėlė telefono ragelį.

   -Jau baigėsi?- laimingas paklausė.

   -Niekas net neturėjo prasidėti,- pasakiau nusiminusi.

   -O tai kaip tavo susirinkimas?- paklausė nustebęs.

   -Nėra jokio susirinkimo. Aš pamelavau,- ir nutilau tai pasakiusi. Zayn'as taip pat nieko nesakė.

   -Aš... aš labai atsiprašau, bet...

   -Jei nenori susitikti su manimi, tai reikėjo iškart ir sakyti,- pasakė supykęs Zayn'as.

   -Zayn'ai, nesuprask manęs klaidingai, aš...

   -Tai kodėl tu man meluoji?- pertraukė

   -Leisk viską paaiškint!

   -Ką tu man nori paaiškint?- paklausė piktai.

   -Tai, kad nėra jokio susirinkimo ir aš einu išsiaiškinti, nuo ko tos gėlės!

   -Tai tam, kad išsiaiškintum, tau reikia meluoti?!- sušuko.

   -O kaip tu būtum reagavęs, jei aš būčiau pasakius, kad negaliu su tavimi susitikti, nes einu į restoraną su tuo, kuris man siuntė gėles?!

   -Tai tu su tuo, kažkokiu kvailiu eini?!

   -Aš einu tik sužinoti, ko jam reikia iš manęs!

   -Sėkmės!- piktai sušuko Zayn'as ir padėjo ragelį.

   -Dabar tai prisidirbau,- pagalvojau. Save graužiau, kad iškart nepasakiau Zayn'ui tiesos.

   Jau buvo metas važiuoti į restoraną, tad išsikviečiau taksi ir išvažiavau.

79 Dalis

   Baigiantis darbo dienai, paskambino Zayn'as

   -Klausau,- pakėliau telefono ragelį.

   -Labas miegančioji gražuole.

   -Lab... palauk, kokia gražuolė?

   -Miegančioji,- buvo girdėti Zayn'o juokas.

   -Kodėl miegančioji?

   -Anksti eini miegot.

   -Oj, oj. Įdomu, kai tu antausius skaldydamas kažkam išsilietum, kažin ar nenorėtum miego,- pradėjau juoktis.

   -Aš kaip tik visą naktį neužmigčiau ir galvočiau apie tą žmogų, kuriam trenkiau...

   -Ane?- pasimetusi atsakiau.

   -Nu taip.

   -Zayn'ai, baik! Tu mane visai iš vėžių išmušei!

   -Ką aš blogo pasakiau?

   -Nieko.

   -Tai kaip aš tave galėjau išmušti iš vėžių?

   -Nežinau!

   -Gerai jau gerai. Neversiu tavęs apie mane galvot.

   -O tu apie mane tipo galvoji?

   -Ne tipo! Aš pavyzdžiui daug apie tave galvoju.

   -Ir ką tu apie mane galvoji?

   -Kokia tu faina ir graži.

   -Zayn'ai! Tu verti mane nepatogiai jaustis.

   -Nesijausk taip! Aš niekada nemeluoju. Aš visada tik tiesą sakau.

   Mano nuotaika staiga subjuro. Jis pasakė, kad niekada nemeluoja, o aš netrukus turėsiu jam pameluot.

   -Tai ką šiandien vakare?- paklausė.

   -Aš labai atsiprašau, bet šiandien negaliu.

   -Ką? Kodėl?

   -Šiandien vakare aš turiu susirinkimą,- pamelavau.

   -Tau būtina jame dalyvauti?

   -Taip. Man svarbus susirinkimas.

   -O kiek laiko jis truks?

   -Na, nežinau.

   -Tai po susirinkimo gal galėtume susitikti? Šiandien juk penktadienis, ryt į darbą tau nereikia.

   -Jei ką, aš tau paskambinsiu.

   -Gerai. Skambink man bet kuriuo metu. Aš lauksiu.

   -Gerai. Aš tau paskambinsiu po susirinkimo.

   -Tai lauksiu tavo skambučio.

   -Lauk,- pasakiau.

   -Gerai, aš lauksiu.

   -O aš paskambinsiu. 

   -Tai aš lauksiu.

   -Gerai.

   -Aš tikrai lauksiu.

   -Tai kiek mes čia dar taip lauksim?

   -Aš ilgai lauksiu ir lauksiu, kol tu pirma padėsi ragelį.

   -Taip nesąžininga!

   -Damoms pirmenybė!

   -Dedam kartu! Kaip suskaičiuosim iki trijų! Vienas

   -Du

   -Trys,- padėjau telefono ragelį. Zayn'as mane labai pralinksmino.

   -Tu su tuo savo melu viską taip sugadinai...-pasakė Liusė.

   -Ačiū, kad priminei,- prisiminiau, kad aš Zayn'ui pamelavau. Dingo mano gera nuotaika.

   -Dar po darbo varysi namo?- paklausė Liusė.

   -Ne. Liksiu čia, kad paskui iškart varyčiau.

   -Tai gerai, nes aš iškart varau namo, o paskui galvoju, kad susitiksiu su Tom'u.Viską baigsiu.

   -Iškart sėkmės!

    

78 Dalis

   Grįžusi į kabinetą atsisėdau į darbo vietą.

   -Liuse, čia baisiau, negu galėjau įsivaizduoti.

   -Ką jis sakė?

   -Jo nėra. Jis susirinkime. Tik Kevinas buvo. Aš patinku Džekui.

   -Ką dabar darysi?

   -Eisiu susitikt su juo. Bet jaučiu, kad jį labai įskaudinsiu ir pasakysiu, kad tarp mūsų nieko negali būti.

   -O tai kaip su Zayn'u?

   -Kas kaip?

   -Pasakysi Zayn'ui, kad eini su Džeku?

   -Tu gal protauk biškį! Ką aš jam pasakysiu? Einu su bendradarbiu į pasimatymą ar ką?

   -Tai ką pasakysi?

   -Nežinau. Sugalvosiu dar.

  

77 Dalis

   Džekas su Kevinu buvo mūsų kolegos, kurių kabinetas buvo šalia mūsų, todėl ilgai eiti nereikėjo.

   Pabeldusi į duris jas atidariau. Įėjusi į kabinetą pamačiau tik Keviną.

   -Labas Kevinai. Kur Džekas?

   -Sveika Nora. Jis po pietų turi susitikimą dėl vieno renginio.

   -O jis jau čia negrįš?

   -Manau, kad ne.

   -Aišku tada,

   -Gal galiu kuo nors padėti?

   -Manau, kad ne.

   -Tu čia gal dėl vakaro, ane?- akį pamerkė Kevinas.

   Aš į jį pažiūrėjau nustebusi:

   -Tu žinai?

   -Na, taip,- atsakė Kevinas

   -Kevinai, tu man labai viską palengvintum, jei pasakytum, kas čia vyksta, nes aš nieko nesuprantu.

   -O ko čia nesuprast? Jis, na tu jam patinki.

   -Tai gėlės jo?

   -Nora, aš tau viską išplepėsiu. Aš negaliu tau ko nors sakyti. Tai ne mano reikalas.

   -Bet suprask, aš nenoriu jo įskaudinti. Aš nieko jam nejaučiu. Man... man patinka kitas.

   -Zayn'as?

   -Jau žinai?

   -Kur gi nežinosi, kai vaizdai tokie internete,- nusijuokė.

   -Ten buvo nesusipratimas,- aš taip pat nusijuokiau.

   -Tai eisi?

   -Aš manau, jog turiu eiti ir pasakyti jam tiesą, bet nenoriu jo įskaudinti. Kodėl aš į tokias situacijas pakliūnu?

   Kevinas tik nusijuokė.

   -Linkiu sėkmės,- pasakė.

   -O jos man tikrai prireiks.

Šone yra apklausa, kurioje galite pareikšti savo nuomonę, taip pat po kiekviena dalimi jūs galėsite pasirinkit ar ta dalis jums patiko, ar ne :) Taip pat visada galite komentuoti, nes man svarbi skaitytojų nuomonė :)

76 Dalis

   Perskaičiusi tai netekau žado. Gerai, kad šalia kėdė buvo, tai kritau tiesiai į ją.

   -Tau čia dabar kas? Atrodo lyg vaiduoklį būtum pamačius,- pasakė Liusė.

   -Ne. Tik ne tai.

  -Kas?- Liusė išsigando, pamačiusi mane išbalusią ir atėjo prie manęs. Ji paėmė iš mano rankų atvirutę ir pasakė:

   -Eik tu sau! Čia šitas? Ta prasme mūsų?

   -Taip. Tai tas pats.

   -Wow! Kas galėjo pagalvot. Net nepastebėjau, tiksliau net nebūčiau pagalvojusi, kad jis kažką panašaus gali padaryt!

   -Tai rožės greičiausiai gali būti jo!

   -Čia tai geras! Bet ir sekasi žmonėm!

   -Ką reiškia sekasi? Tau atrodo čia sėkmė?

   -O tai ką, ne?

   Aš pažiūrėjau į Liusę piktai:

   -Supranti, man jis nepatinka. Ta prasme aš nieko jam nejaučiu.

   -Tu myli Zayn'ą.

   -Man patinka Zayn'as,- pataisiau Liusę.

   -Tu myli Zayn'ą!- sušuko Liusė.

   -Kas tu tokia, kad spręstum už mane, ką aš myliu, o ko ne! Ką tu žinai, kas mano viduje dedasi!

   -Nora, viskas matosi išorėje. Nepažinočiau tavęs, nieko nesakyčiau!

   Aš sėdėjau nuleidusi galvą, nesutikau su Liusės žodžiais. Galbūt dėl to, kad tai buvo tiesa, kurios aš nenorėjau pripažinti.

   -Man reikia nueiti ir viską išsiaiškinti su Džeku!- nutraukusi tytą pasakiau ir ėjau link durų.

   -Tu ką? Dabar eisi?

   -Ne, lauksiu 100 metų!

75 Dalis

   Per pietų pertrauką su Liuse nuėjome į šalia esančią kavinę pavalgyti.

   -Tai šiandien jau varysi su Zayn'u, ane?

   -Turėčiau. Man reikia sulaukti jo skambučio.

   -O pati negali paskambint?

   -Jis sakė, kad pats paskambins.

   -Tai gal ir tu paskambink.

   -Kam man skambint, jei jis paskambins?

   -Siaubas. Užsispyrus kaip ožka!

   -Labai gražu iš tavo pusės!

   -Žinai, jog aš tik tiesą visada sakau.

   -Kur gi ne. O tu ką? Kaip tau su Tom'u?

   -Ach... Reikia viską baigti.

   -Linkiu sėkmės,- pažiūrėjau į Liusę rimtai, bet nesusivaldžiau ir nusijuokiau.

   -Labai juokinga,- kumštelėjo man ji,- labai smagios tokios scenos.

   Pavalgę, parėjome į ofisą.

   Ant savo stalo radau atvirutę, kurioje buvo parašyta:

   "Nora, norėčiau tave šiandien 18:00 h pakviesti vakarienės restorane, kuriame buvome pirmą kartą po paskaitų visi keturiese. Džekas"

74 Dalis

   Tik atėjusios į darbą, su Liuse iškart sėdome prie kompiuterių ir ieškojome vakarykščių nuotraukų. Jų ilgai ieškoti neteko, nes visas twitter'is, daugybė fanų puslapių, bei interneto svetainių, kuriose rašoma apie pasaulio įžymius žmones, buvo pilni mano ir Zayn'o nuotraukų. Buvo užfiksuota, kaip aš rėkiu ant jo, kaip trenkiu antausį ir kaip sprunku nuo jo. Buvo netgi vaizdo įrašas, kuriame viskas girdėti, ką aš sakau, bei kuo puikiausiai matyti, kai aš jam trenkiau.

   -Bet tai eik tu sau! sušuko Liusė,- tavo reakcija, kai tu jam trenkei! Mirsiu - nepamiršiu! Cha! Geras! Nu tu čia pavarei. Tiesą sakant, aš viską kitaip įsivaizdavau iš tavo pasakojimo. Negalvojau, kad tu šitaip rėki. Bet jam turėjo žiauriai skaudėti! Atsuk dar ! Atsuk dar ta vietą, kai jau po trenksmo! Čia jūsų abiejų veido išraiškos legendinės!

   -Liuse!

   -Ko?!

   -Tau labai juokinga?- paklausiau rimtai.

   -O ką, tau ne?!- Liusė pradėjo kvatoti.

   Aš taip pat pradėjau juoktis.

   -Nu bet tikrai! Manau, kad aš daugelį vaikinų jau atbaidžiau,- pasakiau nusiminus ir atsidusdama.

   -O kam tau jų reikia daug? Turi Zayn'ą! Užteks ir jo!

   -Tau jis kažkoks daiktas, kad aš jį turiu?- paklausiau nepatenkinta.

   -Iš kur toks piktumas? Aš čia tik šiaip. Turėjau omeny, kad tau kitų nereikia. Susitikinėji su nuostabiu vaikinu!

   -Pavydi?- paklausiau su šypsena.

   -Junk dar kartą. Noriu pažiūrėt.

   -Kažkas pavydi!

   -Ša! Noriu paklausyt ką jūs ten kalbat. Oj, ne taip pasakiau. Ką tu ten rėki!

   Aš kumštelėjau Liusei.

   Mes skaitėme dar daug įvairių straipsnių, komentarų. Bet kuo daugiau skaičiau, tuo man labiau buvo negera, nes esu toks žmogus, kuri giliai į širdį ima.

   Taip iki pietų pertraukos nieko ir nenuveikėme.

73 Dalis

   Aš atidariau maišelį, o jame buvo dėžutė. Pravėrusi tą dėžutę išvydau nuostabaus grožio sidabrinius auskarus ir tokį patį pakabuką ant kaklo.

   -Čia tai wow,- pasakė Liusė.

   -Nesu nieko gražiau mačiusi!

   -Tai jau ryt vaidinsi? Ane?

   -Žinoma pasipuošiu!

   -Duosi ir man užsidėt!

   -Pasvajok! In your dreams!

   -Ot kokia begėdė!

   -Čia tas pats, jei tu paklaustum, ar aš leisčiau tau su Zayn'u kur nors nueiti!

   -Cha, o kažkas man šiandien leido su juo susidėti!

   -Aš ten tik pajuokavau!

   -Tikrai? Nepanašu!

   -Net negalvok apie tai! Labanakt Liuse!

   -Čiau!

   -Ryt tu gaminsi pusryčius,- sušukau Liusei.

   -Norėtum!-atsakė

   -Taip ir bus!

   -Cha! Dar pažiūrėsim!

   Aš jai nieko neatsakiau, nes buvau labai pavargusi nuo dienos įvykių, kurių tikrai buvo labai daug.

   Jau snaudžiau, kai staiga pasigirdo mano telefono sms žinutės signalas. Rašė Zayn'as

   "Labanakt gražuole"

   Aš ilgai galvojau, ką jam atrašyti. Štai ką atrašiau:

   "Pirmas dalykas - tu mane prikėlei. Antras dalykas - atsikelti buvo verta, nes privertei mane nusišypsoti. Saldžių sapnų."

  

72 Dalis

   Tik kai Zayn'as išėjo pro duris, iškart Liusė prisistatė.

   -Nu?!- paklausė Liusė tęsdama.

   -Nevaidink, kad nieko negirdėjai!

   -Girdėjau, bet noriu tavo komentarų/

   -Kokių dar komentarų?

   -Tai eisi ryt su juo?

   -Kas, jei ir eisiu,- atsakiau maivydamasi.

   -Aš tau sakiau, kad ten fanė!

   Aš piktai pažiūrėjau į Liusę.

   -Fanė ne fanė, bet manęs kitas dalykas neramina.

   -Koks dalykas?

   -Rožės. Jos ne jo.

   -Tu tikra, kad ne jo?

   -Jis sakė, kad jis nesiuntė jokių rožių.

   -O gal jis tik nenorėjo prisipažint?,- pasakė Liusė.

   -Ne. Jos tikrai ne jo. Mačiau jo reakciją, kai paklausiau apie gerbėją, ar ne jis tas gerbėjas. Ten tikrai ne jo.

   -Bet kieno?

   -Liuse, net neįsivaizduoju! Iš kur, kaip ir kodėl? Taigi aš nei su vienu vaikinu nebendrauju taip, kaip su Zayn'u. Turiu omeny daugiau su niekuo neinu į pasimatymus!

   -Žinai ką?- pasakė Liusė.

   -Ką?

   -Kas tame maišelyje?- Liusė parodė į maišelį, kurį Zayn'as atnešė.

   -Aš sprendžiu galvosūkį, o tu čia apie maišelius!

   -Tik nesakyk, kad ir pačiai neįdomu!

   -Dar klausi! Eime, pažiūrėsim!

71 Dalis

   Atidariusi duris pirmiausia išvydau milžinišką rožių puokštę.

   -Labas vakaras, ar jūs Nora?- paklausė nepažįstamas vaikinas, kuris laikė gėles.

   -Taip, tai aš,- pasimetusi atsakiau.

   -Prašome priimti. Šios gėlės jums.

   Aš jas paėmiau ir paklausiau:

   -Ačiū, bet nuo ko jos?

   Vaikinas kai tik padavė man gėles, greitai paspruko ir neatsakė į mano klausimą.

   Aš pamerkiau gėles ir toliau nuėjau plepėti su Liuse. Vėl skambutis į duris.

   -Čia jau bus Zayn'as,- pasakiau.

   Nuėjau atidaryti durų, o ten vėl tas pats vaikinas su rožėmis.

   -Prašom priimti.

   -Nuo ko jos?- paklausiau imdama gėles.

   Vaikinas vėl nuėjo nieko nepasakęs.

   Teko vėl pamerkti gėles.

   Vėl skambutis į duris ir vėl tas pats vaikinas.

   -Kitą kartą net nesirodyk, jei nepasakysi, nuo ko jos,- tariau jam.

   Atsisėdau virtuvėje ir galvojau, jog tai greičiausiai Zayn'o darbas. Mano mintis nutraukė vėl skambutis į duris.

   -Jau man nusibodo...- darydama duris nutilau, nes pamačiau Zayn'ą.

   Jis į mane pažiūrėjo nustebęs.

   -Labas,- tarė jis.

   -Labas.

   -Sutrukdžiau?

   -Nekreipk dėmesio. Užeik,- tariau jam.

   Jis įėjo

   -Čia tau,- padavė man vieną raudoną rožę ir dovanų maišelį, kuriame kažkas buvo.

   Aš pasimetusi tariau:

   -Ačiū.

   Mes stovėjome lyg sustingę ir žiūrėjome vienas į kitą.

   -Kaip tu? Labai skauda?- paklausiau jo ir švelniai paliečiau jo praskeltą lūpą,- aš tikrai labai atsiprašau už savo dėdę. Net nebūčiau pagalvojus, kad jis taip pasielgs. Tikrai labai atsipraš...

   -Ššš,- nutildė mane Zayn'as, pridėjęs man prie lūpų pirštą,- tu neturi už jį atsiprašinėti. Jis turi tave ginti. Be to, man tavo antausis daug skaudesnis.

   -Aš labai atsiprašau. Aš nežinau, kas man pasidarė. Nežinau, kodėl tai padariau.

   -Aš pats kaltas. Nieko nepaaiškinau ir pabučiavau tave.

   Mes vėl nutilome ir stovėjome žiūrėdami vienas į kitą.

   -Aš kokia nemandagi. Gal nestovėsime čia, koridoriuje, visą laiką? Einam į svetainę.

   Tik įėję į svetainę, Zayn'as pasakė:

   -Oho. Daug gerbėjų turi.

   -Nejaugi?

   Zayn'as pažiūrėjo į mane nustebusiu žvilgsniu .

   -Na, tai turbūt,- pasakė pasimetęs.

   Aš į jį rimtai pasižiūrėjau.

   -Tai gėlės ne tavo?

   -Atrodo, kad ne.

   -Atrodo?

   -Na, aš tau tikrai nesiunčiau gėlių.

   Aš sėdėjau pasimetusi.

   -Tai nuo ko tos gėlės?- pasakiau garsiai tai, ką galvojau.

   -Regis turiu konkurentą,- pasakė Zayn'as nepatenkintai.

   Aš atsisukau ir žiūrėjau į jį rimtu ir gana nustebusiu žvilgsniu.

   -Aš net nenutuokiu, kas tai galėtų būti.

   -Tiksiuosi čia kas nors pokštauja,- pasakė Zayn'as.

   -O ką? Kas, jei atsirastų konkurentas? Pasiduotum?

   -Hm... Geriau pagalvojus... Dėdės smūgį iškentėjau, liktų tavo tėvų. Pusė kelio jau nueita. Nežadu pasiduot!

   -Ach Zayn'ai. Aš dar kartą atsiprašau už smūgį. Tau gi tuoj turas, o tu su praskelta lūpa.

   -Sakiau, kad neatsiprašinėtum. Beje, aš tau noriu pasakyti, kas įvyko vakar. Tu pabėgai, nes pamatei mane...

   -Taip, aš pamačiau tave su kažkokia blondine, kuri man nepatiko,- nutraukiau Zayn'ą.

   -Esmė tame, kad aš jos net nepažįstu. Tai paprasčiausia fanė.

   -Kuri su tavimi flirtavo ir davė tau savo telefono numerį,- pasakiau nepatenkinta.

   -Suprask, aš turiu paimti iš fanų dovanas, net jei ten ir telefono numeriai. Juk be jų nebūtų mūsų. Tau tikrai nereikėjo bėgti. Na, bet suprantama. Tas pavydas kartais pakiša koją,- pasakė Zayn'as šypsodamasis.

   -Koks dar pavydas? Ko aš turiu pavydėt?!- susinervavusi pasakiau.

   Zayn'as vis dar šypsojosi ir žiūrėjo į mane. Aš į jį taip pat pažvelgiau ir sustingau. Nuo jo žvilgsnio per kūną perėjo šaltis.

   - O twitter'yje žinutė. Tai tiesa? Tu tikrai norėtum tą vakarą ištrinti iš atminties?- paklausė.

   Aš delsiau atsakyti, nes pati atsakymo nežinojau.

   -Na, viskas buvo lyg ir puiku iki kino teatro.

   -Tai ne visą vakarą norėtum pamiršti?

   -Turbūt... Aš gavau daug žinučių nuo directioner'ių. Jie sužinojo, kas aš esu.

   -Aš atsiprašau.

   -Už ką?

   -Kad tau visa tai reikia iškęsti. Tas visas žinutes, komentarus.

   -Kaip nors išgyvensiu, bet manu po šiandienos komentarų ir žinučių bus daugiau.

   -Na, ten, prie šokių studijos tikrai buvo nemažai žmonių,- nusijuokė Zayn'as.

   - Dabar beliko sulaukti nuotraukų,- taip pat nusijuokiau ir aš.

   -Galbūt jos jau yra.

   -Oj ne, šiandien tikrai nenoriu jokių nuotraukų matyti,- nusijuokiau,- beje, aš nepaklausiau. Gal tu arbatos ar dar kažko nori?

   -Ne, ačiū. Aš jau eisiu, tik noriu dar kai ko tavęs paklausti,- Zayn'as  nukreipė savo žvligsnį į mane.

   -Na, tai klausk.

   -Esi rytoj ką nors suplanavusi?

   Delsdama atsakiau:

   -Lyg ir ne.

   -Tai gal norėtum ką nors kartu nuveikti, nes aš pirmadienį jau išvykstu.

   -Žiūrėsim,- pasakiau  ir nusišypsojau, žiūrėdama jam į akis.

   -Na, tada aš jau eisiu,- pasakė Zayn'as, pakildamas nuo sofos.

   -Aš palydėsiu tave.

   -Na, tai iki.

   -Aš turėjau omenį, kad palydėsiu tave iki kiemo.

   -Ai. Nereikia manęs lydėti. Tamsu. Kai tu mane palydėsi, tada turėsiu aš tave lydėti ir taip, kol prašvis.

   -Nu, nenori, tai ir nereikia.,- nusišypsojau.

   -Aš tau ryt paskambinsiu.

   -Gerai, aš lauksiu skambučio.

   -Labanakt Nora.

   -Iki Zayn'ai.

   Mes stovėjome ir žiūrėjome vienas į kitą, kai Zayn'as pasilenkė ir pakštėlėjo man į skruostą.

   -Iki,- tarė eidama pro duris.

  

  

  

70 Dalis

   Atsigėrusi arbatos ir dar šiek tiek pabuvusi išsikviečiau taksi ir susiruošiau namo. Juk Zayn'as turėjo atvažiuoti.

   Grįžusi į namus radau Liusę, kuri tik man įžengus pro duris paklausė:

   -Nu? Aš buvau teisi?

   Aš į ją pažiūrėjau susimąsčiusi.

   -Gali priminti, kokia tavo teorija buvo?

   -Kad ten fanė!

   -O kokia antra teorija?- paklausiau suraukusi kaktą.

   -Nora, tu mane gąsdini. Sakyk, kas buvo!

   -Aš nieko nežinau.

   -Nieko nesuprantu! Tai tu jį matei, ar ne?

   -Mačiau.

   -Ir?

   -Ir aš nieko nesužinojau, nes aš jam neleidau nei žodžio ištarti! Aš jam viską pasakiau, ką galvojau, kas užėjo ant liežuvio galo.

   Liusė stovėjo išpūtusi akis.

   -Ten buvo daug žmonių, visi žiūrėjo į mus, bet man buvo nesvarbu. Aš tiesiog negalėjau sustoti rėkti ant jo. Tada... tada jis mane pabučiavo,- mačiau, kaip Liusė netekusi žado klausosi, ką aš pasakoju,- o tada aš jam trenkiau antausį ir pabėgau.

   -Ką?!- sušuko.

   -Aš nuvažiavau pas dėdę, bet pasirodo, kad mane Zayn'as sekė. Aš įbėgau į dėdės namus verkdama. Tada Zayn'as pasibeldė į duris. Tada dėdė jas atidarė ir trenkė Zayn'ui. Jis parkrito ant žemės. Jam praskėlė lūpą,- baigusi kalbėti nuėjau į kambarį. Mane Liusė atsivijo.

   -Tu čia rimtai?- paklausė vis dar be žado.

   -Tau panašu, kad aš meluočiau?

   -Čia tai jo...

   -Aj, ir dar vienas dalykas... Jis tuoj turėtų čia pasirodyti.

   -Kas? Zayn'as?- paklausė Liusė.

   -Taip.

   -Aš nieko nesuprantu. Tavo dėdė jį sumušė, o jis čia atvaro.

   -Juk pati sakei, kad mum reikia viską išsiaiškinti. Tai ir išsiaiškinsim. Be to aš jaučiuosi šiek tiek kalta už dėdę.

   -Tai man gal palikt jus vienus?

   -Ta prasme?- paklausiau.

   -Man išeit iš namų?

   -O kam?

   -Juk jum su Zayn'u reikia išsiaiškinti.

   -Tai tam, kad išsiaiškintum reikia, kad tu išeitum?

   -Nu, o ką gali žinot, kaip viskas baigsis?- mirktelėjo Liusė.

   -Žinai ką? Jei dar bent vienas toks tavo mirktelėjimas, tai tu ne pati savo noru iš namų išeisi, o būsi per prievartą išmesta! Nepamiršk, kad aš šiandien kovingos dvasios, o ir delną antausiams skaldyt pramankštinusi!

   -Gerai jau gerai, tik nereikia čia gąsdinti.

   -Tai žiūrėk tu man!- sušukau rimtai ir pradėjau juoktis.

   Su Liuse dar paplepėjome, kai į duris staiga kažkas paskambino.

   Abi su Liuse susižvalgėme ir aš nuėjau atidaryti durų.

  

69 Dalis

   Tik kai dėdė pravėrė duris, pamačiau Zayn'ą.

   -Gal galėčiau...-pradėjo sakyti Zayn'as

   -Ach, tai čia tu,- piktai tarė dėdė. Jis atsisuko ir pažiūrėjo į mane, paskui į Zayn'ą.

   Net nespėjau sureaguot, kai dėdė užsimojo ir trenkė Zayn'ui. Aš tik pamačiau, kai Zayn'as neišlaikė lysvaros ir pargriuvo. Mano dėdė tik sušuko:

   -Koks tu vyras, jei šitaip skaudini moteris!

   Aš greitai pribėgau prie Zayn'o ir padėjau jam atsikelti.

   -Ar tu sveikas?- išsigandusi paklausiau ir pamačiau, kad jam iš lūpos bėga kraujas. Aš perbraukiau delnu jam per skruostą.

   -Nešdinkis, kad aš čia tavęs nematyčiau!- sušuko dėdė.

   -Zayn'ai, bus geriau, jei tu tučtuojau važiuosi iš čia.

   -Prašau Nora, neverk. Aš tau viską paaiškinsiu. Būk gera, tik išklausyk mane.

   -Ne dabar Zayn'ai. Mano dėdė piktas. Labai piktas. Prašau, eik iš čia.

   Zayn'as man perbraukė per plaukus.

   -Aš užsuksiu pas tave į namus po repeticijos. Prižadėk, kad daugiau neverksi.

   -Zayn'ai, eik.

   -Prižadėk.

   -Prižadu.

   -Lauk manęs,- pasakė Zayn'as, eidamas prie taksi, su kuriuo mane sekė iki pat dėdės namų.

   Kai tik jis išvažiavo, aš grįžau į dėdės namus.

   -Kaip suprast? Ką tai reiškia?!

   -Jis dabar žinos, kad aš galiu tave apginti ir neleisiu jam tavęs skriausti.

   -Jis gi nieko man nepadarė.

   -Tai tada leisk man sužinoti, kodėl tu verki?

   -Emocijos.

   -Ach tai emocijos. Ir kokios gi?

   -Hm... Na tai tikrai sunku apibūdinti. Meilės, išgąsčio, neapykantos ir nerimo.

   -Įdomu.

   -Jam šiandien sunki diena turi būti,- tariau.

   -Kodėl?- paklausė dėdė.

   -Tu ne pirmas, nuo kurio jis šiandien gavo.

   -Ir kas gi pirmas?

   -Aš,- pasakiau su pasitenkinimu.

   -Tu?- paklausė nustebęs.

   -Taip. Jis gavo antausį. Tokį neblogą,- pasakiau šypsodamasi.

   -Turėjo suprasti tada, kad esam iš tos pačios giminės!- nusijuokė,- ei, gal nori ko nors?

   -Dabar norėčiau tiktai karštos arbatos.

   -Tiktai?

   -Apsieisiu šį kartą tik su arbata.

   -Kaip nori.

  


 

68 Dalis

   Kuo toliau, tuo labiau mano nuotaika bjuro. Artėjant repeticijai į pabaigą, aš pradėjau nerimauti.

   -Įdomu, kaip viskas susiklostys,- mąsčiau.

  Likus apie 10 minučių repeticijos, į salę atėjo "One Direction" vaikinai. Jie stovėjo prieš mus, kai mes šokome. Stengiausi į juos nekreipti dėmesio. Visą laiką jaučiau Zayn'o žvilgsnį, bet aš šokau lyg nieko daugiau nebūtų buvę salėje. Kitos merginos maivėsi, šypsojosi, norėjo pasirodyti, o aš neišspaudžiau nė menkiausios šypsenos.

   -Šaunuolės merginos! Kiekvieną repeticiją vis geriau!- pagyrė šokių mokytoja,- lauksiu visų antradienį!

   Šokių mokytoja kažką dar sakė, bet aš greitai susirinkau daiktus ir dingau. Norėjau greičiau pasprukti, bet taip pat norėjau pasikalbėti su Zayn'u.

   -Nora! Nora, palauk!

   Išgirdau šauksmą, bet nesustojau, toliau ėjau. Dar labiau paspartinau žingsnį ir beveik bėgte išbėgau į kiemą.

   -Nora!

   Kažkas mane pagriebė už rankos ir sustabdė.

   -Nora.

   Atsisukau. Tai buvo Zayn'as. Jis žiūrėjo į mano akis. Matėsi, jog buvo nusiminęs. Aš neparodžiau jokių emocijų.

   -Nora, kas atsitiko?

   -Kas atsitiko?! Kaip tu drįsti klausti, kas atsitiko?!- rėkiau ant jo,- kaip tu galėjai? Aš didžiausia kvailė, kad sutikau vakar susitikti su tavimi! Kaip aš galėjau patikėti ir pasitikėti tavimi?! Aš iškart žinojau, kad taip gali nutikti, bet buvau naivi ir vis dėl to tikėjausi, kad tai neatsitiks!- aš vis dar nenustojau rėkusi ant jo.

   Mačiau, kad aplink renkasi žmonių. Jiems buvo smalsu pažiūrėti, kas čia vyksta ir kas čia rėkia. Man buvo nė motais. Aš toliau jam rėkdama sakiau, ką galvojau.

   -Nora nusiramink,- švelniai paprašė Zayn'as.

   -Nusiraminti? Kaip aš galiu nusiraminti, jei vaikinas, kuris atsivežė mane į pasimatymą, man trumpam nuėjus jau flirtuoja su kita? Tu manai, kad aš turėjau likti ir stebėti, kas toliau vyksta?!

   Man buvo nė motais, kad jau daug žmonių mus stebi.

   Staiga Zayn'as greitai prisitraukė mane prie savęs ir pabučiavo. Per kūną nuėjo karštis, rodėsi, kad galva apsvaigo, bet staiga aš atsitraukiau. Nežinau, kas man pasidarė. Tiek daug emocijų. Nesusivaldžiau ir skėliau Zayn'ui antausį. Visų žmonių akivaizdoje.

   Aš išsigandau. Dar niekam niekada nebuvau davusi antausio.

   Zayn'as į mane žiūrėjo nustebęs.

   -Aš a... a... atsiprašau,- tyliai vos išlemenau ir pradėjau skuosti nuo jo.

   Man pradėjo riedėti ašaros, net nebemačiau, kur einu. Norėjosi tiesiog kristi ir verkti. Verkti, kol nebeliks ašarų.

   Man buvo nė motais, ką pagalvos žmonės. Aš tiesiog verkiau. Jaučiau praeivių žvilgsnius, nukreiptus į mane.

   Susiradau taksi. Liepiau važiuoti, bet pati nežinojau kur. Nežinau kodėl, bet pasakiau savo dėdės adresą. Jis buvo geras klausytojas. Be to žinojo visą mano istoriją su Zayn'u.

   Taksi sustojo. Susimokėjau.

   Nuo ašarų mano veidas buvo užtinęs.

   Iškart nuėjau prie dėdės durų. Net neskambinau į duris. Iškart jas pravėriau ir žengiau į namus. Duris gan stipriai trinktelėjau.

   -Nora?!- sušuko dėdė.

   Aš tylėjau. Dėdė mane apkabino per pečius.

   -Nora! Prašau pasakyk, kas atsitiko atsitiko?!

   -Aš... aš buvau jį sutikus.

   Kažkas pabėldė į duris. Dėdė nuėjo jų atidaryti.

  

67 Dalis

   Tik atvykus į repeticiją, daugumos merginų žvilgsniai krito į mane. Kilo šioks toks šnabždesys. Man buvo nemalonu, kai buvau apšnekinėjama. Aš pasisveikinau:

   -Sveikos!

   Visos taip pat pasisveikino:

   -Labas.

   Su keliomis merginomis iš grupės visai gerai sutariau. Viena iš jų priėjo prie manęs:

   -Sveika Nora, kaip tu?

   -Labas. Būna ir geriau,- pasakiau atsidusdama.

   -Galima  sužinoti, kas yra?

   -Girdėjai triukšmą, kai įėjau? Manau galiu numanyti, dėl ko visa tai. Tai dėl Zayn'o? Taip?

   -Na, mums visoms įdomu ir...

   -Tarp manęs ir jo nieko nėra,- nutraukau.

   -Bet tos nuotraukos...

  -Tai buvo didžiausia mano klaida, kad aš sutikau su juo kažkur nueiti. Viskas. Daugiau nenoriu šia tema kalbėti! Nepyk.

   -Gerai, eime šokti!

  

66 Dalis

   -Viskas Liuse. Lekiu į šokių repeticiją! Palinkėk man sėkmės!

   -Sėkmės! Tik nesuskystėk, pasirodyk, kad stipri esi!

   -Kažin ar galima dar labiau suskystėti, jei net iš savo pasimatymo pabėgi?- nusijuokiau.

   -Varyk, nes paskui pavėluosi!- paragino Liusė.

   -Iki!

65 Dalis

  Per ilgąją pertrauką tarp paskaitų su Liuse nuėjome į universiteto valgyklą. Joje šiandien kaip niekad buvo tuščia, tad greitai nusipirkome po kepsnį ir pavalgėme. Dar liko šiek tiek laiko, tad nutariau nueiti į twitter'į. Mano twitter'is tiesiog lūžo nuo žinučių. Jas siuntė directioner'iai. Vienos žinutės skambėjo panašiai kaip ši: "Jūs su Zayn'u labai graži pora", "Jei Zayn'as laimingas su tavimi ir directioner'iai laimingi!". Kitos skambėjo taip: "Aš nekenčiu tavęs! Palik Zayn'ą ramybėje"

   Mane apėmė silpnumas. Kas dabar bus? Kodėl būtent man visa tai nutiko? Aš nesusivaldžiau ir pradėjau verkti.

   -Nora, kas atsitiko?- paklausė Liusė

   -Visi viską jau žino! Mano twitter'is pilnas directioner'ių žinučių. Vieni sveikina, o kiti nekenčia manęs!

   -Mažiau skaityk tokias nesąmones!- Liusė atėmė mano telefoną.

   -Iš kur visi sužinojo, kas aš esu?

   -Tai gal tu nesėdi kur nors pasislėpus? Yra žmonių, kurie tave pažįsta. Tame tarpe ir directioner'ių. Dabar bet kokia informacija apie tave bus vertinga.

   Aš dar labiau pradėjau verkti:

   -Mes nesame pora. Tik viena vienintelė nuotrauka!

   -Tai tu tai ir parašyk twitter'yje, kad nesi. Bet jei šiandien viską išsiaiškinsit?

   -Apstok! Duok telefoną,- paliepiau.

   Ji man atidavė telefoną. Aš pasijungiau twitter'į ir parašiau žinutę: "Aš ir Zayn'as nesame pora. Tą vakarą norėčiau ištrinti sau iš atminties."

64 Dalis

   Universitete jau buvo keletas mano grupiokų, tad nuėjau pasisveikinti su jais.

   Netrukus atėjo Liusė. Aš giliai širdyje džiaugiausi, jog ji parašė Zayn'ui, tik to neparodžiau.

  Per visą paskaitą viena kitai nei žodžio nepratarėm, tik likus apie 10 minučių iki pertraukos, Liusė man padavė lapelį, kuriame buvo parašyta:

          "Bet tu nežinai, ką jis atrašė"

   Man buvo labai smalsu sužinoti, bet esu užsispyrusi ir štai ką atrašiau:

"Man neįdomu"

   Tada Liusė atrašė:

"Jis parašė: Kaip gerai, kad ji namuose! Kaip ji??"

   -Jis tikrai dėl manęs jaudinosi,- pagalvojau ir štai ką atrašiau Liusei:

   

"Ką tu jam atrašei?!"

   Mane užvaldė smalsumas, o Liusė štai ką atrašė:

"Tau gi neįdomu"

   Tada aš atsisukau į Liusę ir pasakiau:

   -Ką tu jam parašei?

   -Parašiau, kad kaip niekad puikiai jautiesi!

   Aš nusišypsojau. Nejaugi ji tikrai jam tai parašė?

   -Tu tikrai jam tai parašei?

   -Taip. Jis dabar nežinia ko gali prisigalvoti, kur ir su kuo tu buvai.

   -Tiksliai! Ačiū Liuse, tu tikrai puiki draugė! Manai jam tai galėjo sukelti pavydą?

   -Sprendžiant iš įvykių namuose, jis tikrai turėjo pavydėti.

   -Žinai, nueisiu į repeticiją. Noriu susitikti su juo. Tiksliau noriu pamatyti jį ir pažiūrėti, ką jis man pasakys. Aš jam ne žaislas ir nepasiduosiu!

  

63 Dalis

   -Pagaliau susiruošei! Dabar sėdi ir viską pasakoji!-sušukau Liusei,- kam tu jį įsileidai?

   -Nežinau. Jis paskambino į duris, o aš nepažiūrėjusi pro akutę, iškart jas atidariau.

   -Kiek aš tau galiu kartot, kad įprastum pažiūrėti, kas atėjo!

   -Ta, kuri visada žiūri,- atsikirto Liusė.

   -Taip, visada žiūriu!- patenkinamai pasakiau,- gerai, nenukrypstam nuo temos. toliau pasakok!

   -Atidariusi duris pamačiau, kad ten Zayn'as. Net nežinojau ką pasakyti. Netekau žado. Taip ir stovėjau sustingusi. Tada jis paklausė, ar gali užeiti. Aš atsakiau, kad taip. Jis įėjo pro duris ir paklausė, gal žinau, kur tu esi. Aš pasakiau, kad ne ir jis paprašė, kad aš tau paskambinčiau, nes tu jam neatsakai į skambučius.

   -Tai tu negalėjai pavaidinti, kad man skambini? Būtinai tau reikėjo man iš tikrųjų skambinti? Juk žinai, kad tau visada pakelsiu.

   -Aš ir taip buvau pasimetus! Nepradėk! Yra, kaip yra!

   -Toliau pasakok.

   -Tada aš tau paskambinau. Pakalbėjusi su tavimi, Zayn'ui pasakiau, kad tu negrįši ir liksi nakvoti pas dėdę. Tada jis paklausė, ar tu dažnai pas jį nakvoji. Aš pasakiau, kad ne. Šiandien pirmas kartas po to, kai mes pas jį gyvenom.

   -Ei! Ką, tu jam negalėjai pasakyti, kad taip? Kažko priburt negalėjai? Šiandien pirmas kartas. Tai jisai tikrai kažką turėjo pagalvot, kad man kažkas atsitiko! Iš tavęs melagė, kaip iš manęs aktorė!

   -O tai ką, neatsitiko? Jis tave išdūrė, Nora! Nebūk tokia akla! Tu jį iki ausų įsimylėjusi! Tu pametusi galvą!

   -Jei būčiau pametusi galvą, nebūčiau pabėgusi!

   -Gerai, geriau nereikia, nes su tavim nepasiginčysiu.

   -Tęsk!

   -Tada jis paklausė tavo dėdės adreso. Aš pasakiau, kad nežinau. Tada jis į mane labai keistai pažiūrėjo ir pasakė, kaip aš galiu nežinoti tavo dėdės adreso, jei ir pati ten gyvenau. Aš pasimečiau! Nežinojau net ką atsakyti. Jo kalbėjimo tonas buvo labai keistas. Jis lyg ir rėkė ant manęs. Bet tai nebuvo panašu į rėkimą. Jis taip pažiūrėjo, kad per kūną karštis perėjo. Buvo kažkoks nervingas. Bet paskui atsiprašė ir pasakė, kad jis galbūt žino, dėl ko tu palikai jį vieną. Sakė, jog supranta, kad mes draugės ir nepasakysiu jam tavo dėdės adreso.

   -Jis tikrai ant tavęs rėkė?!

   -Na, tai nebuvo rėkimas. Jis buvo labai piktas, tikrai. Aš juk tau sakiau, kad jis dėl tavęs labai jaudinosi. Bet jis atsiprašė manęs ir sėdėjo ant sofos, rankomis už galvos susiėmęs. Nora, o jei jam taip reikia elgtis, kad neįžeistų savo fanių. Galbūt jis turi priimti visų fanių dovanas ir telefonų numerius?

   Aš sėdėjau susimąsčiusi. O jeigu aš tikrai padariau skubotą sprendimą pabėgdama? Man buvo negera, kad aš priverčiau jį taip jaudintis. Juk iš kitos pusės jis net į mano namus atvažiavo manęs ieškoti.

   -Nora, apie ką mąstai?- paklausė Liusė.

   -Liuse, kas jei tu sakai tiesą? Kodėl aš negalėjau taip kino teatre pagalvot? Man negera!

   -Nesijaudink. Viskas susitvarkys!

   -Bet jei tu neteisi?! Jei ten ne šiaip sau fanė?!

   -Tau viską reikia pačiai su juo išsiaiškinti. Eisi į šokių repeticija?

   -Ten bus jis.

   -Tai būtų puiki proga viską su juo išsiaiškinti.

   -Aš bijau.

   -Ko tu bijai?

   -Jei ten ne šiaip sau blondė?

   -Apsiramink tu vieną kartą čia neverkšlenus! Kas o jei taip ar taip? Pati bėgi nuo jo, paskui žliumbi, vietos nerandi. O tu šiandien tiesiai šviesiai paklausk, kas ji jam ir viskas!- susinervavusi kalbėjo Liusė.

   -Lengva tau sakyti! Įdomu, kaip pati elgtumeisi?! Jei pamatytum tave į pasimatymą atsivežusį  su kažkokia kita burkuojantį? Ką?

   -Net neįsivaizduoju.

   -Tai nekaltink manęs, kad kažką ne taip padariau.

   -Aš tavęs ir nekaltinu. Tiesiog nežinau, kaip tau patarti. Ką tu galėtum padaryti, kad paskui nesigailėtum?

   -Jis ilgai dar buvo pas mus namuose?- paklausiau.

   -Ne. Jis pakilo nuo sofo ir atsiprašė, kad sutrukdė mane. Prašė, jog tau kai ką pasakyčiau.

   -Ką paskytum?

   -Cituoju jo žodžius: "Liuse, prašau, pranešk man apie Norą. Niekada sau neatleisiu, jei jai kas nors nutiks. Tegul paskambina ji man. Aš atsiprašau, jei ką ne taip padariau" Ir jis paliko savo vizitinę.

   Aš sėdėjau susimąsčiusi. Nejaugi aš jam tikrai rūpiu, kad jis sau neatleistų, jei man kas nors nutiktų?

   -Nora?

   -Ką?

   -Aš jam parašiau žinutę, kai tu grįžai namo.

   -Ką? Kaip tu drįsai?!

   -Jis manes prašė.

   -Tai tu mano draugė, ar jo? Ką tu jam parašei?

   -Parašiau, kad tu ką tik grįžai iš dėdės namų.

   -To dar betrūko! Mano geriausia draugė tapo bendrininke su tuo, kuris mane paliko ant ledo! Žinai ką? Gali tu susidėt su juo! Leidžiu!- rėkiau ant Liusės ir išėjau į savo kambarį. Pasiėmiau savo daiktus ir nelaukusi Liusės nuvykau į universitetą.

  

 

62 Dalis  


   Iš pat ryto dėdė mane parvežė namo, kad galėčiau susiruošti į paskaitas. Buvo apie puse 6 ryto.

   Gerai, kad turėjau raktus. Atsirakinau duris ir įėjau į namus.

   Namuose buvo tamsu, nes Liusė miegojo. Aš greit palindau po dušu, persirengiau ir nuėjau Liusės kelt.

  Įėjusi į kambarį paleidau garsiai muziką ir daužiau Liusę su pagalve. Keista, bet mano nuotaika buvo puikiausia.

   -Ką čia dirbi? Išjunk muziką!- šaukė Liusė.

   -Jei aš nemiegu, tai ir tu nemiegosi!

   -Apstok jau, kiek tu čia gali mane trankyt?!

   -Jei rėki, tai reiškia, kad jau atsikėlei. O dabar staigiai man viską pasakoji!

   -Palauk, leisk man dar išsibudinti.

   -Tai greičiau! O aš einu kažko pusryčiams ieškoti!

   -Tikrai galėtum ką nors pagaminti!

61 Dalis

    Po kiek laiko paskambino Liusė ir pasakė, kad Zayn'as jau isvažiavo. aš Liusei pasakiau, kad namo negrįšiu.

   Su dėde dar ilgai sėdėjau. Mes žaidėme kortomis, kalbėjome. Niekada nemaniau, kad su juo taip bus linksma, kad jam galėsiu pasipasakoti. Galiausiai užsimaniau miego ir nuėjau miegoti.

   

60 Dalis

   -Jis pas mane namuose. Laukia manęs,- pasakiau dėdei,- kaip gerai, kad jis nesupranta lietuvių kalbos. Nors su Liuse normaliai pasišnekėt galiu,- nusijuokiau.

   -Gal tu tikrai liksi nakvot?

   -Oj ne, ryt į paskaitas, dar šokių repeticija. Bet rytoj manau neisiu, nes ten jį sutiksiu. Iškart po mano repeticijos jis repetuoja. Reiks sugalvot pasiaiškinimą, kodėl negalėsiu atvykti.

   -Aš tau siūlyčiau kaip tik nueiti ir viską su juo išsiaiškinti. Kitaip dar ilgai nenusiraminsi.

   -Nežinau. Nenoriu.

   -Bet reikia. paklausyk manęs. Be to lik nakvot. Kur dabar viena tamsiai važiuosi. Tikrai pasilik. O ryt iš ryto nuvešiu tave namo ir pasiimsi, kurių tau reikia į paskaitas.

   -Gerai, pasiliksiu.

   -Sutarta! Ką nori nuveikt, kad pralinksmėtum?

   -Hm... Turi kortas?

   -Puiki mintis. Einu ieškoti kortų!

59 Dalis

   Staiga suskambo telefonas.

   -Čia Liusė, mano draugė, su kuria pas tave gyvenau ir kur abi dabar butą nuomojamės,- pasakiau dėdei.

   -Klausau Liuse.

   -Nora, tu turi svečiu,- neramiai pasakė.

   -Aš?! Svečių?

   -Taip. Zayn'as. Jis laukia tavęs.

   -Tegul jis eina žinai, kur?

   -Jis jaudinasi, kad tu dingai kažkur ir neatsiliepi į jo skambučius.

   -Kur tu jį matei?

   -Juk sakau, kad turi svečių. Jis čia, bute. Sėdi ant sofos ir klauso kaip aš kalbu su tavim.

   -Ką? Kam tu jį įsileidai?! Ko jis nori iš manęs?

   -Jis klausia, kada tu grįši?

   -Pasakyk, kad niekada. Liuse, pasakyk, kad namo negrįšiu, kad nakvosiu pas dėdę.

  -Tu rimtai negrįši?

   -Grįšiu, tik kai jis iš mano namų išsinešdins. O tu jam pasakyk, kad negrįšiu.

   -O ką man pasakyt, kodėl tu pabėgai?

   -Nesakyk nieko! Paskambink, kai jis išeis!

   -Gerai.

58 Dalis


   Sėdėjome su dėdė svetainėje ir šnekučiavomės. Jam kažkas paskambino ir jis nuėjo į kitą kambarį kalbėti, o aš nutariau nueiti prie kompiuterio. Pasijungiau twitter'į, nes galvojau, kad galbūt jau bus išplitus nauja nuotrauka su mergina, su kuria Zayn'as šiandien fotografavosi kine. Bet pamačiau ne tą merginą, o save! Kažkas mus nufotografavo, kai Zayn'as atėjo prie manęs ir aš jam įsikibau į parankę!

   -O ne! Kas dabar bus? Komentarų, grasinančių žinučių lavina?- mąsčiau,- bet jau kol kas niekas man neparašė. Galbūt niekas neatpažins? Bet aš juk gana gerai toje nuotraukoje matausi!

   -Atsiprašau, darbo reikalai!-greitai į kambarį įėjo dėdė.

   Aš nespėjau išjungti nuotraukos. Dėdė priėjo prie kompiuterio

   -Kas čia?- paklausė

   Aš greit išjungiau nuotrauką.

   -Parodyk, parodyk.

   -Ai, ten fanė kažkokia su Zayn Malik iš "One Direction",- sunerimusi atsakiau greitai.

   -Bet ji labai panaši į tave. Parodyk!

   -Nieko ten įdomaus!

   -Nu tai parodyk!- paragino.

   Manau, jog jis jau kažką įtaria. Aš vėl įjungiau tą nuotrauką.

   -Čia gi tu!- jis sušuko ir pasislinko arčiau prie kompiuterio ekrano,- čia tikrai tu!- dėdė pažiūrėjo į mane,- dar tie patys rūbai!

   Aš sėdėjau nuliūdusi. Man pasidarė graudu. Vos laikiau ašaras.

   -Ką tai reiškia?- jis atsisuko į mane ir paklausė,- ar man pasirodė, ar tau ką tik ašara nuriedėjo?

   -Ką?!- pradėjau valyti akis. Man tikrai nuriedėjo ašara.

   -Nora, nieko nenori man pasakyti?- paklausė susirūpinęs.

   -Manau, kad ne.

   -Nebijok manęs. Aš tau tikrai noriu padėti. Juk tu toli dabar nuo Lietuvos. Aš atsimenu, kaip man buvo. Pačioje pradžioje labai sunku, kai esi vienas. Aš atvykau čia ir visai nieko nepažinojau. Bet tu gali visada į mane kreiptis.

   -Ačiū,- nusivaliau ašaras, kurių buvo jau neviena.

   -Na, pasipasakosi?

   -Šiandien turėjo būti mano ir Zayn'o pasimatymas.

   Dėdė pažiūrėjo į mane nustebęs. Jis jau seniau žinojo, kad aš pamišusi dėl "One Direction". Aš jam pradėjau pasakoti viską nuo pradžių, kaip ir kur mes susipažinome. Kaip aš nuo jo pabėgau, kai buvome klube, kai jis manęs laukė prie darbo, kaip susitikome šokių salėje, bei kaip šiandien pabėgau.

   -Wow. Nu čia tikrai neįtikėtina istorija. Ir kas dabar bus?

   -Nežinau. Jau dabar galima sakyti, kad kilo skandalas. Internete jau yra mano nuotrauka. Beliko palaukti, kol kas nors mane atpažins.

 

57 Dalis


   Jau liko ne daug kelio iki dėdės. Suskambo telefonas.

   Skambino Zayn'as.

   -Ką aš jam pakėlusi pasakysiu?- pagalvojau ir nutariau nekelti.

   Jis taip skambino 5 kartus ir galiausiai parašė žinutę: "Nora, kur tu esi? Aš laukiu tavęs kino teatre. Jau filmas prasidėjo"

   Aš nieko jam neatrašiau.

   Privažiavus dėdės namus, išlipau iš taksi ir susimokėjau.

   Nuėjau prie namo durų. Duris atidarė pats dėdė.

   -O, sveika Nora. Kaip smagu tave matyti! Užeik!- linksmai pasisveikino dėdė.

   -Ačiū,- pasakiau ir užėjau į vidų.

   Vaidinau linksmą. Nors negaliu pasakyti, kad man tai labai gerai sekėsi. Nesu aš gera aktorė, bet manau dėdė nieko nesuprato, nes jis manęs gerai nepažino.

   Zayn'as dar keletą kartų man skambino, bet aš ignoravau jo skambučius.

56 Dalis


   Nutariau jam daugiau nesirodyti. Įsimaišiau į žmonių minią ir dingau iš kino teatro. Pasigavau taksi. Namo nenorėjau, nes žinojau, jog nenustosiu apie tai galvoti būdama namuose. Nutariau aplankyti dėdę. Važiuodama paskambinau Liusei:

   -Klausau,- atsiliepė Liusė.

   -Aš važiuoju pas dėdę.

   -Tai pirmiau Zayn'ą supažindinsi su dėde, o ne su manim?- pašaipiai paklausė Liusė.

   -Aš važiuoju viena. Ir daugiau neminėk man jo vardo,- pradėjau verkti.

   -Kas atsitiko?! Jis tau kažką padarė?!- išsigandusi klausė Liusė.

   -Liuse, kai grįšiu namo, tada papasakosiu. Aš žinojau, kad aš jam nerūpiu.

   -Kada tu grįši?

   -Nežinau. Nenoriu namo. Pabūsiu šiek tiek pas dėdę ir tada grįšiu.

   -Jis tave nuskriaudė?

   -Aš mačiau jį su kita.

   -Kur? Taigi jis ne su tavimi buvo?

   -Kino teatre aš nuėjau į tualetą. Grįžusi radau jį flirtuojant su kažkokia blondine. Ji jam savo numerį davė. Tada aš dingau ir jam nesirodžiau!

   -Nusiramink Nora! Neverk, jis to nevertas. Bet ten gal tik fanė buvo?

   -Liuse, nepradėk jo ginti! Tu nematei, kaip jie meiliai burkavo.

   -Gerai. Bet tu nepagalvojau, kad tavo dėdė supras, kad kažkas negerai, kai tu verkianti nuvažiuosi?

   -Aš jau nusiraminau. Nieko jis nesupras! Aš ilgai nebūsiu pas jį.

   -Nu gerai. Viskas bus gerai. Paskambink!

   -Ok! Čiau!

55 Dalis


   Nuėjusi į tualetą atsistojau prie veidrodžio. Dabar taip norėjosi veidą nusiplauti šaltu vandeniu, bet negalėjau, nes Liusė buvo labai gražiai mane padažiusi. Tad tik lūpas perbraukiau blizgiu ir pasipurškiau kvepalais.

   Išėjusi iš tualeto akimis ieškojau Zayn'o. Prie jo stovėjo žavi blondinė. Ji išsitraukė fotoaparatą ir, matyt, paprašė nuotraukos. Nutariau jiems netrukdyti nusifotografuoti. Netrukus ta blondinė apsikabino Zayn'ą, o jis jai pakštelėjo į žandą.

   Mano nuotaika staiga subjuro. Mane apėmė pavydas.

   -Ką? Ką ji jam padavė?- mąsčiau.

   Nepažįstamoji davė jam kažkokią kortelę. Jie abu flirtavo.

   -Na ir kodėl aš sutikau su juo susitikti? Juk žinojau, kad taip gali nutikti. Aš jam net nerūpiu. Kaip galėjo paprasta, nieko neišsiskirianti mergina sužavėti pasaulinio lygio žvaigždę,- mąsčiau,- bet ko aš čia pavydžiu? Juk mes nesame pora.

 

  

54 Dalis


   Privažiavome kino teatrą.

   Zayn'as užsidėjo akinius ir atsisuko į mane:

   -Kaip aš atrodau?- paklausė

   Aš delsiau jam ką nors pasakyti, tik žiūrėjau į jį. Jis taip gražiai atrodė ir vis dar negalėjau patikėti, kad aš nesapnuoju.

   -Na...,- patęsiau,- hm...,- žiūrėjau į jį,- kaip čia geriau pasakius...

   -Tiesiai šviesiai. Varyk!- pasakė su plačia šypsena veide.

   -Tiesą?

   -Tik tiesą!

   Giliai atsidusau:

   -O kaip tu gali atrodyti?- paklausiau.

   Zayn'as tik kilstelėjo pečiais.

   -Prašau, įgnybk man ir pasakyk, kad nesapnuoju!

   -Aš nenoriu, kad tau skaudėtų,- pasakė susiraukęs Zayn'as.

   -Tai neskaudžiai!

   -Duokš ranką!

   Jis paėmė mano ranką ir pabučiavo į ją.

   -Ar dabar jau pabudai?- paklausė pakėlęs antakį.

   -Manau, jog aš dar kiečiau įmigau,- žiūrėjau į jį ir negalėjau atitraukti akių,- tu atrodai puikiai!

   -Na, jei tau ne gėda su manim eiti, tai eime!

   -Kokia dar gėda?- dariau atomobilio duris tai sakydama.

   Zayn'as pribėgo prie manęs ir atkišo man parankę.

   -Panele, prašom kabintis už parankės,- tarė.

   -Ačiū pone Zayn'ai.

   Mes nuėjome į kino teatrą. Žmonių buvo gana daug.

   -Aš nueisiu nupirkti bilietų,- tarė Zayn'as su šypsena.

   -O aš tuo metu nueisiu į tualetą.

   -Gerai, aš tavęs čia lauksiu.

  

53 Dalis


   -Viskas! Gėlės pamerktos, galime važiuoti!- pasakiau Zayn'ui, kuris vis dar stovėjo prie mašinos.

   -Kitą kartą žinosiu, kad tau gėlių verčiau nedovanoti, nes visą laiką reiks dar ilgiau tavęs laukti,- šypsodamasis pasakė Zayn'as atidarydamas man mašinos duris.

   -Kitą kartą aš iškart pasiimsiu vazą su vandeniu,- pasakiau sėsdama į automobilį. Abu pradėjome juoktis. 

   Įsėdęs į mašiną Zayn'as pasakė:

   -Tai iškart į kiną?

   -O kur dar galėtume?

   -Nežinau, gal apsigalvojai, ar šiaip.

   -Ne, neapsigalvojau.

   -Tai varom į laivą?

   -Į kur?- paklausiau, nes nesupratau į kokį laivą.

   -Į "Titaniką",- pasakė su šypsena.

   Pradėjau juoktis. Jis tikrai buvo linksmas vaikinas.

   -Gerai, varom į "Titaniką". Tik jei plauksim, mums reikia iškart gelbėjimo valtį rezervuotis.

   -Nebijok, aš tave išgelbėsiu!- tarė uždėjęs savo ranką ant manosios. Per kūną perėjo šiurpai.

   -Ir kaip gi tu mane išgelbėsi?

   -Parplukdysiu tave į krantą. Į tą patį, iš kurio išplaukėm!

   -Ir kaip gi tu mane parplukdysi, jei plaukt nemoki?

   -O tu žinai apie mane daugiau, nei aš maniau.

   -Prieš kelis metus mano, kaip directioner'ies pareiga buvo kuo daugiau apie jus visus žinoti!- pasakiau gana rimtai ir šiek tiek maivydamasi.

   Zayn'as pradėjo juoktis.

   -Nesijuok! Tai buvo labai sunkus ir varginantis darbas!

   -Nejau gi?

   -Netiki?

   Zayn'as atsisuko ir pažiūrėjo į mane:

   -Kur gi tavimi nepatikėsi?!

   -Labai smagu šaipytis?

   -Aš nesišaipau!

   -Kur gi ne! Tu net nežinai kiek tai laiko atimdavo. Kiek naktų nemiegota, kiek nervų ląstelių prarasta. Žinoma, labai daug ir džiaugsmingų akimirkų, kaip fangirl'inimas prie kompiuterio, džiaugsmas kartu su jumis, kai apdovanojimus laimit!- nutilau, vaidinau susimąsčiusią ir vėl prabilau,- buvo geri laikai,- atsidusau.

   Tada abu su Zayn'u vienas į kitą atsisukome ir pradėjome juoktis.