69 Dalis

   Tik kai dėdė pravėrė duris, pamačiau Zayn'ą.

   -Gal galėčiau...-pradėjo sakyti Zayn'as

   -Ach, tai čia tu,- piktai tarė dėdė. Jis atsisuko ir pažiūrėjo į mane, paskui į Zayn'ą.

   Net nespėjau sureaguot, kai dėdė užsimojo ir trenkė Zayn'ui. Aš tik pamačiau, kai Zayn'as neišlaikė lysvaros ir pargriuvo. Mano dėdė tik sušuko:

   -Koks tu vyras, jei šitaip skaudini moteris!

   Aš greitai pribėgau prie Zayn'o ir padėjau jam atsikelti.

   -Ar tu sveikas?- išsigandusi paklausiau ir pamačiau, kad jam iš lūpos bėga kraujas. Aš perbraukiau delnu jam per skruostą.

   -Nešdinkis, kad aš čia tavęs nematyčiau!- sušuko dėdė.

   -Zayn'ai, bus geriau, jei tu tučtuojau važiuosi iš čia.

   -Prašau Nora, neverk. Aš tau viską paaiškinsiu. Būk gera, tik išklausyk mane.

   -Ne dabar Zayn'ai. Mano dėdė piktas. Labai piktas. Prašau, eik iš čia.

   Zayn'as man perbraukė per plaukus.

   -Aš užsuksiu pas tave į namus po repeticijos. Prižadėk, kad daugiau neverksi.

   -Zayn'ai, eik.

   -Prižadėk.

   -Prižadu.

   -Lauk manęs,- pasakė Zayn'as, eidamas prie taksi, su kuriuo mane sekė iki pat dėdės namų.

   Kai tik jis išvažiavo, aš grįžau į dėdės namus.

   -Kaip suprast? Ką tai reiškia?!

   -Jis dabar žinos, kad aš galiu tave apginti ir neleisiu jam tavęs skriausti.

   -Jis gi nieko man nepadarė.

   -Tai tada leisk man sužinoti, kodėl tu verki?

   -Emocijos.

   -Ach tai emocijos. Ir kokios gi?

   -Hm... Na tai tikrai sunku apibūdinti. Meilės, išgąsčio, neapykantos ir nerimo.

   -Įdomu.

   -Jam šiandien sunki diena turi būti,- tariau.

   -Kodėl?- paklausė dėdė.

   -Tu ne pirmas, nuo kurio jis šiandien gavo.

   -Ir kas gi pirmas?

   -Aš,- pasakiau su pasitenkinimu.

   -Tu?- paklausė nustebęs.

   -Taip. Jis gavo antausį. Tokį neblogą,- pasakiau šypsodamasi.

   -Turėjo suprasti tada, kad esam iš tos pačios giminės!- nusijuokė,- ei, gal nori ko nors?

   -Dabar norėčiau tiktai karštos arbatos.

   -Tiktai?

   -Apsieisiu šį kartą tik su arbata.

   -Kaip nori.