Ačiū kas skaitot ir skaitėt! Nesitikėjau, kad sulauksiu tiek skaitytojų! Visi jūsų komentarai man buvo tikrai svarbūs! Bet manau, kad artimiausiu metu nutrauksiu rašyti istoriją, nes manau, kad išsisėmiau :P Tad artimiausiu metu parašysiu pabaigą ;) xx
2012 m. liepos 31 d., antradienis
2012 m. liepos 27 d., penktadienis
108 Dalis
Kol Zayn'as mane vežė namo, mes kalbėjom niekus, juokėmės. Privažiavę mano namą, Zayn'as pasakė:
-Po repeticijos pas tave užsuksiu.
-Gerai! Lauksiu tavęs,- jau ruošiausi lipti iš mašinos, kai staiga Zayn'as mane sustabdė.
-Palauk palauk panele! Prašau neskubėti. Kur atlygis už saugų parvežimą namo?- pasakė susirūpinęs ir kilstelėjęs vieną antakį Zayn'as.
-Ach atleiskit! Visai iš galvos išėjo, juk jūs šitaip skubat ir ...
Mano žodžius nutraukė Zayn'o bučinys. Jis buvo ilgas ir nepakartojamas.
-Pamatysiu tave vakare,- pasakė Zayn'as po bučinio.
Aš tik nusišypsojau.
-Iki,- pasakiau išlipdama iš mašinos ir nuėjau namo.
2012 m. liepos 24 d., antradienis
107 Dalis
-Zayn'ai, taigi gerai atrodo tie tavo plaukai!
-Palauk, man atrodo čia per daug pasišiaušę,- pasakė tvarkydamasis plaukus prie veidrodžio.
-Tu jau 10 minučių kaip stovi prie veidrodžio! Gal jau pats laikas judėti?!
-Mieloji, nu palauk!
-Pasitrauk nuo veidrodžio!
-Palauk!
-Staigiai!-sušukau ir nustūmiau jį į šoną nuo veidrodžio.
-Ei! Kaip aš tau atrodysiu nesusitvarkęs?
-Tu man visada atrodysi pats gražiausias,- meiliai pasakiau ir prisiglaudusi pabučiavau jį.
-Nu gerai. Tau gražiai, bet kaip kitiems?
-Zayn'ai, tu visada puikiai atrodai! Kitaip ir būt negali!
-Meluoji!
-Ne!
-Melagė melavo, per tiltą važiavo!
-Vietoj to, kad vadintum mane melage, pažiūrėk, kiek dabar valandų!
-Zayn'as žvilgtelėjo į savo laikrodį.
-O velnias! Varom!- sušuko ir sugriebęs man už rankos tempėsi prie durų.
-Ei ei... Ramiau prašyčiau! Man dar rankinę reikia pasiimt!
-Aš galvojau, kad tu jau susiruošusi!
-Aš ir esu! Tik palauk, pasiimsiu rankinę!- nuėjau pasiimti rankinės.
-Ech tos merginos!- sušuko.
-Nebambėk, nes tada negražus pasidarysi!- pasakiau pasiėmusi rankinę.
-Sakei, kad tau visada gražus būsiu!
-Nu taip!
-Tai ką čia sakai, kad negražus būsiu?
-Jei per daug bambėsi, tai žinoma negražus pasidarysi. Greit pasensi, daug raukšlių turėsi...
-Gal verčiau jau einam,- pertraukė mane Zayn'as.
-Varom,- pasakiau juokdamasi.
106 Dalis
Baigusi kalbėti pati nuėjau persirengti, nes miegojau su Zayn'o pižama, kurią jis man buvo davęs nakčiai.
Netrukus Zayn'as išėjo iš dušo su dantų šepetėliu rankoje.
-Čia naujas dantų šepetėlis ir jis tavo. Jis liks čia, kad kai nakvosi čia, tau nereiktų vežtis savo.
-O aš čia turėsiu dažnai nakvoti?- paklausiau.
-Žinai, ką aš pagalvojau?
-Tikriausiai, kad ne.
-Kol aš būsiu ture, tu galėtum čia gyventi.
-Ką? Kodėl?
-Man nereiktų ieškoti namų prižiūrėtojos, kuri rūpintųsi namais, kol būsiu išvažiavęs.
-Zayn'ai, mes ne per seniausiai susipažinom, o tu jau nori, kad aš persikraustyčiau gyventi į tavo namus.
-Ir kas čia tokio?
-Ne... Ir kaip aš Liusę palikčiau?!
-Neprapuls ta Liusė!
-Ne!
-Nu tu dar geri pagalvok.
-Pasakiau ne!
-Paskui mes dar apie tai pakalbėsim.
-Eik geriau ruoštis, nes nespėsi!
-Gerai jau gerai. Einu!
2012 m. liepos 14 d., šeštadienis
105 Dalis
Tuo metu aš paskambinau Liusei.
-Klausau jūsų!- atsiliepė Liusė.
-Labas rytas Liuse!- džiugiai pasakiau!
-Kam rytas, o kam pietūs.
-Kažkas šiandien blogos nuotaikos?
-Neblogos, tiesiog jaučiuosi, kad visą laiką sėdžiu namie uždaryta ir niekur neišeinu. Norėčiau kur išeit prasiblaškyt.
-Oj oj. Kai grįšiu, tai galėsim kur nors varyt.
-O kada grįši tu?
-Jau tuoj. Zayn'as nuo 12 užsiėmęs.
-Beje, kaip tau sekasi su juo?
-Liuse! Jis nuostabus vaikinas! Iš pradžių, kai tik atvažiavau, tai dar pykomės, o paskui tai buvo nerealu!
-Nu nebūtum tu, jei neparodytum savo charakterio!
-Nu nu! Ir koks tas mano charakteris?
-Aj, geriau telefonu nepradėsiu. O tai kur Zayn'as, kad tu čia dabar keista, bet man paskambinai.
-Jis dabar duše, ruošiasi.
-Mat kaip... Tai sakai nuostabus jis...
-Joo!!!
-Tai jau buvo fiti miti?- juokėsi Liusė.
-Nu čia tai jau žinai ką?! Abu jūs vienodi!
-Aš tik paklausiau!- girdėjosi Liusės juokas.
-O aš atsakau, kad ne!
-A... Nu ok. Tai grįšk greičiau ir tada varysim ką nors nuveikt.
-Gerai, ne už ilgo būsiu! Iki!
2012 m. liepos 13 d., penktadienis
104 Dalis
Ryte pabudau nuo švelnaus prisilietimo. Tai Zayn'as glostė mano plaukus. Nežinau kaip, bet aš atsikėliau jo glėbyje.
-Labas rytas mieloji.
-Labas rytas,- tariau nusišypsojus.
-Kaip miegojai?- paklausė perbraukdamas pirštais per mano skruostą.
-Puikiai! O kaip tu?
-Kaip niekad gerai!- tai pasakęs pabučiavo man į kaktą.
-Bet palauk! Kodėl tu ne savo pusėj?- paklausiau susirūpinusi.
-Šiaip aš dažniausiai miegu šioje pusėje. Tai matyt įprotis...,- pasakė rimtai.
Aš pažiūrėjau Zayn'ui į akis ir nusišypsojau. Jis taip pat nusišypsojo.
Mes tiesiog gulėjome ir tylėjome. Bet žodžių ir nereikėjo. Mums abiems buvo gera.
Netrukus mūsų tylų gulėjimą nutraukę telefono skambutis.
-Labai atsiprašau,- pasakė juokdamasis ir atsiliepė į telefono skambutį,- klausau!
Visą tą laiką, kol kalbėjosi telefonu, aš gulėjau šalia jo, padėjusi savo galvą ant jo krūtinės. Zayn'as viena ranka buvo mane apkabinęs per liemenį, o kita ranka laikė telefoną.
Baigęs kalbėti ramiai pasakė:
-Mes turime,- pradėjo garsinti savo balso toną,- mažiau nei valandą susiruošti,- pradėjo jau rėkti,- arba kitaip man šakės!!!
-Ką?! O tai kiek dabar valandų?
-Dabar 11 valanda. 12 valandą man paskutinis pasiruošimas prieš turą ir keli interviu.
-Uch... Nu gerai, reikia keltis.
-Ir reikia greičiau!- pasakė pradėdamas mane kutenti.
-Nebijau aš to tavo kutenimo!
-Tikrai?
-Ot ir taip!
-Tai ko tada bijai?
-Nieko,- pasakiau maivydamasi.
-Negali būti,- pasakė juokdamasis.
-Bijau vienatvės,- pasakiau rimtai.
Zayn'as pažiūrėjo į mane rimtai ir paskui nusišypsojo.
-Tau su manimi vienatvė negresia,- pasakė ir prieš apkabindamas pabučiavo man į skruostą. Aš taip pat jį stipriai apkabinau.
Nesinorėjo ištrūkti iš jo glėbio, bet kitaip jis būtų pavėlavęs. Tad aš jam įgnybau į ranką. Jis greit atšoko nuo manęs:
-Auu!! Visai skauda!!!- pasakė susiraukęs.
-Dabar keliesi, prausiesi ir eini rengtis, nes kitaip tau blogai baigsis!
-Ai jo. Tiksliai.
-Nu va, matai! Ką tu be manęs darytum?- pasakiau susirūpinusi.
-Pražūčiau, Nora, pražūčiau,- pasakė sukiodamas galvą į šonus.
Vėliau abu pradėjome juoktis ir Zayn'as nuėjo į vonią praustis.
2012 m. liepos 11 d., trečiadienis
103 Dalis
Aš atsiguliau miegoti. Jau beveik snaudžiau, kai mane pažadino.
-Nora!- tyliai man kuždėjo į ausį.
Aš vos pramerkiau akis.
-Kas yra?- paklausiau.
-Negaliu miegoti.
-Kodėl?
-Manau, kad nebuvo gera idėja žiūrėti siaubo filmą...
-Ir ką man dabar daryti?- paklausiau.
-Jeigu aš čia kur nors prigulsiu...
-Kur?
-Nu čia, ant lovos.
-Nu tai tu gulk čia, o aš eisiu į svetainę miegoti.
-Supranti kame esmė... Aš vienas bijau... Jei tu išeisi į svetainę, tai aš vienas liksiu...
-Nu bet tu ir sukčius!
Zayn'as gulėsi šalia manęs.
-Nu ką čia darai?!
-Bandysiu miegot!
-Marš iš lovos!- sušukau.
-Nu bet tu irgi! Visai neužjauti!
-Zayn'ai, gyvenimas negailestingas,- pasakiau su šypsena.
-Nu bet aš geras! Labankatis!
-Šiknius!- pasakiau.
-Ką?!
-Geras oras. Kaip tik tinkamas miegui!
-Tikrai neprastas...
-Tu turėsi pusę lovos ir aš. Net nebandai peržengt ribų!
-Aš naktį vartausi, tai iškart atsiprašau!
-Aš tau pasivartysiu!
-Kaip man patika, kai tu supykusi!- pasakė šypsodamasis.
-Reiškia tu manęs dar nematei supykusios
-Net tada kai trenkei man tu nebuvai supykusi?
-Tada nebuvo dar aukščiausias supykimo taškas.
-Oho! Tada manau reikia laukti blogiausio.
-Tikrai taip!
-Labanakt, Nora!-pasakė juokdamasis.
-Saldžių sapnų Zayn'ai,- pasakiau ir nusisukau nuo jo į kitą pusę.
2012 m. liepos 10 d., antradienis
102 Dalis
Aš nuėjau ir atsisėdau ant sofos. Zayn'as pajungė filmą ir atsisėdo šalia manęs.
Kai tik būdavo baisesnės scenos aš užsimerkdavau ir prisiglausdavau prie Zayn'o. Jis visą laiką, kol žiūrėjome filmą, buvo mane apkabinęs.
Pasibaigus filmui paklausė:
-Gyva?
-Beveik mirusi.
-Matei bent kažką?- paklausė juokdamasis.
-Nieko, išskyrus tave,- pasakiau rimtai.
-Tai gerai tada.
-Tai tu to ir siekei?!
-O ką, negalima?!
-Dabar tu atsiimsi!- sušukau ir pradėjau pagalvių karą.
Mes daužėmės pagalvėmis kaip maži vaikai, kol galiausiai pavargau ir atsisėdau ant žemės.
Zayn'as taip pat prie manęs atsisėdo. Aš padėjau galvą ant jo peties.
-Pavargai?- paklausė
-Truputį.
-Nori eiti jau miegoti?
-Manyčiau, būtų neblogai.
-Gerai, tuomet eime,- pasakė ir atsistojo. Man taip pat padėjo atsistoti.
Jis apkabino mane per pečius ir ėjome į miegamąjį. Įėję į miegamą Zayn'as apkabino mane per liemenį ir mes pradėjome bučiuotis. Aš ištrūkau iš jo glėbio.
-Aš miegosiu čia, o tu ant sofos,- pasakiau,- arba atvirkščiai.
-Nesupratau?
-Rinkis, kur miegosi, nes aš tikrai labai pavargusi.
-Tai.. Bet...
-Labanakt Zayn'ai.
-Bus sunkiau, nei aš galvojau....
Aš nusijuokiau.
-Saldžių sapnų!- pasakiau ir priėjus pabučiavau į skruostą.
-Labanakt,- pasakė ir pabučiavo mane į lūpas,- o gal vis dėlto...
-Net negalvok apie tai!- pradėjau Zayn'ą stumti link durų.
-Na gerai, aš tik pasiūliau,- iškėlė ranka į viršų lyg pasiduodamas.
-Čiau! - ir jau dariau duris.
-Tai bent jau duris palik atidarytas.
Aš į jį žiūrėjau galvodama.
-Nu gerai! durys gali likti atidarytos!
2012 m. liepos 9 d., pirmadienis
101 Dalis
Parašiusi žinutę, nuėjau į svetainę, kur Zayn'as kuitėsi kompaktų krūvoje.
-Ką čia darai?!- garsiai sušukau išgąsdindama jį.
Jis net išmetė kompaktus ant žemės.
-Išsigandai?- paklausiau juokdamasi.
-Jei nori man įvaryti infarktą, tai tau beveik pavyko!
-Gerai, atsiprašau,- pasakiau vos tramdydama juoką,- tai ką čia darai?
-Ieškau gero filmo.
-Ir radai kažką?
-Net neįsivaizduoju, ką męs čia galėtume pažiūrėti.
-Tik ne siaubo!- surikau.
-Kodėl ne?
-Todėl, nes aš nemėgstu siaubo filmų.
-Gerai, tada mes žiūrėsime siaubo filmą!
-Aš juk sakiau, kad nemėgstu!
-Aš ir nesu mėgėjas siaubo filmų, bet dviems bailiams manau bus įdomu žiūrėti,- patenkintas pasakė.
-Aš nežiūrėsiu!
-Cha! Prajuokinai.
-Tada aš važiuoju namo!
-Tikrai? Pirmas dalykas - tu neturi raktų nuo namų, antras dalykas - Liusė jau miega, trečias - tu niekur iš čia neisi ir ketvirtas... Ir ketvirtas dalykas dabar įvyks...
Zayn'as priėjo prie manęs, apkabino mane ir pabučiavo.
-Gal yra penktas dalykas?- paklausiau.
-Penktasis dalykas yra tas, kad mes dabar einam žiūrėti filmo.
-Nu gerai jau, eime. Bet jei paskui visą gyvenimą sapnuosiu košmarus, ti tau atsirugs!
-Gerai. Tada aš prisiimsiu visą kaltę!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)