102 Dalis

   Aš nuėjau ir atsisėdau ant sofos. Zayn'as pajungė filmą ir atsisėdo šalia manęs.

   Kai tik būdavo baisesnės scenos aš užsimerkdavau ir prisiglausdavau prie Zayn'o. Jis visą laiką, kol žiūrėjome filmą, buvo mane apkabinęs.

   Pasibaigus filmui paklausė:

   -Gyva?

   -Beveik mirusi.

   -Matei bent kažką?- paklausė juokdamasis.

   -Nieko, išskyrus tave,- pasakiau rimtai.

   -Tai gerai tada.

   -Tai tu to ir siekei?!

   -O ką, negalima?!

   -Dabar tu atsiimsi!- sušukau ir pradėjau pagalvių karą.

   Mes daužėmės pagalvėmis kaip maži vaikai, kol galiausiai pavargau ir atsisėdau ant žemės.

   Zayn'as taip pat prie manęs atsisėdo. Aš padėjau galvą ant jo peties.

   -Pavargai?- paklausė

   -Truputį.

   -Nori eiti jau miegoti?

   -Manyčiau, būtų neblogai.

   -Gerai, tuomet eime,- pasakė ir atsistojo. Man taip pat padėjo atsistoti.

   Jis apkabino mane per pečius ir ėjome į miegamąjį. Įėję į miegamą Zayn'as apkabino mane per liemenį ir mes pradėjome bučiuotis. Aš ištrūkau iš jo glėbio.

   -Aš miegosiu čia, o tu ant sofos,- pasakiau,- arba atvirkščiai.

   -Nesupratau?

   -Rinkis, kur miegosi, nes aš tikrai labai pavargusi.

   -Tai.. Bet...

   -Labanakt Zayn'ai.

   -Bus sunkiau, nei aš galvojau....

   Aš nusijuokiau.

   -Saldžių sapnų!- pasakiau ir priėjus pabučiavau į skruostą.

   -Labanakt,- pasakė ir pabučiavo mane į lūpas,- o gal vis dėlto...

   -Net negalvok apie tai!- pradėjau Zayn'ą stumti link durų.

   -Na gerai, aš tik pasiūliau,- iškėlė ranka į viršų lyg pasiduodamas.

   -Čiau! - ir jau dariau duris.

   -Tai bent jau duris palik atidarytas.

   Aš į jį žiūrėjau galvodama.

   -Nu gerai! durys gali likti atidarytos!