70 Dalis

   Atsigėrusi arbatos ir dar šiek tiek pabuvusi išsikviečiau taksi ir susiruošiau namo. Juk Zayn'as turėjo atvažiuoti.

   Grįžusi į namus radau Liusę, kuri tik man įžengus pro duris paklausė:

   -Nu? Aš buvau teisi?

   Aš į ją pažiūrėjau susimąsčiusi.

   -Gali priminti, kokia tavo teorija buvo?

   -Kad ten fanė!

   -O kokia antra teorija?- paklausiau suraukusi kaktą.

   -Nora, tu mane gąsdini. Sakyk, kas buvo!

   -Aš nieko nežinau.

   -Nieko nesuprantu! Tai tu jį matei, ar ne?

   -Mačiau.

   -Ir?

   -Ir aš nieko nesužinojau, nes aš jam neleidau nei žodžio ištarti! Aš jam viską pasakiau, ką galvojau, kas užėjo ant liežuvio galo.

   Liusė stovėjo išpūtusi akis.

   -Ten buvo daug žmonių, visi žiūrėjo į mus, bet man buvo nesvarbu. Aš tiesiog negalėjau sustoti rėkti ant jo. Tada... tada jis mane pabučiavo,- mačiau, kaip Liusė netekusi žado klausosi, ką aš pasakoju,- o tada aš jam trenkiau antausį ir pabėgau.

   -Ką?!- sušuko.

   -Aš nuvažiavau pas dėdę, bet pasirodo, kad mane Zayn'as sekė. Aš įbėgau į dėdės namus verkdama. Tada Zayn'as pasibeldė į duris. Tada dėdė jas atidarė ir trenkė Zayn'ui. Jis parkrito ant žemės. Jam praskėlė lūpą,- baigusi kalbėti nuėjau į kambarį. Mane Liusė atsivijo.

   -Tu čia rimtai?- paklausė vis dar be žado.

   -Tau panašu, kad aš meluočiau?

   -Čia tai jo...

   -Aj, ir dar vienas dalykas... Jis tuoj turėtų čia pasirodyti.

   -Kas? Zayn'as?- paklausė Liusė.

   -Taip.

   -Aš nieko nesuprantu. Tavo dėdė jį sumušė, o jis čia atvaro.

   -Juk pati sakei, kad mum reikia viską išsiaiškinti. Tai ir išsiaiškinsim. Be to aš jaučiuosi šiek tiek kalta už dėdę.

   -Tai man gal palikt jus vienus?

   -Ta prasme?- paklausiau.

   -Man išeit iš namų?

   -O kam?

   -Juk jum su Zayn'u reikia išsiaiškinti.

   -Tai tam, kad išsiaiškintum reikia, kad tu išeitum?

   -Nu, o ką gali žinot, kaip viskas baigsis?- mirktelėjo Liusė.

   -Žinai ką? Jei dar bent vienas toks tavo mirktelėjimas, tai tu ne pati savo noru iš namų išeisi, o būsi per prievartą išmesta! Nepamiršk, kad aš šiandien kovingos dvasios, o ir delną antausiams skaldyt pramankštinusi!

   -Gerai jau gerai, tik nereikia čia gąsdinti.

   -Tai žiūrėk tu man!- sušukau rimtai ir pradėjau juoktis.

   Su Liuse dar paplepėjome, kai į duris staiga kažkas paskambino.

   Abi su Liuse susižvalgėme ir aš nuėjau atidaryti durų.