2012 m. gegužės 14 d., pirmadienis

68 Dalis


   Kuo toliau, tuo labiau mano nuotaika bjuro. Artėjant repeticijai į pabaigą, aš pradėjau nerimauti.
   -Įdomu, kaip viskas susiklostys,- mąsčiau.
  Likus apie 10 minučių repeticijos, į salę atėjo "One Direction" vaikinai. Jie stovėjo prieš mus, kai mes šokome. Stengiausi į juos nekreipti dėmesio. Visą laiką jaučiau Zayn'o žvilgsnį, bet aš šokau lyg nieko daugiau nebūtų buvę salėje. Kitos merginos maivėsi, šypsojosi, norėjo pasirodyti, o aš neišspaudžiau nė menkiausios šypsenos.
   -Šaunuolės merginos! Kiekvieną repeticiją vis geriau!- pagyrė šokių mokytoja,- lauksiu visų antradienį!
   Šokių mokytoja kažką dar sakė, bet aš greitai susirinkau daiktus ir dingau. Norėjau greičiau pasprukti, bet taip pat norėjau pasikalbėti su Zayn'u.
   -Nora! Nora, palauk!
   Išgirdau šauksmą, bet nesustojau, toliau ėjau. Dar labiau paspartinau žingsnį ir beveik bėgte išbėgau į kiemą.
   -Nora!
   Kažkas mane pagriebė už rankos ir sustabdė.
   -Nora.
   Atsisukau. Tai buvo Zayn'as. Jis žiūrėjo į mano akis. Matėsi, jog buvo nusiminęs. Aš neparodžiau jokių emocijų.
   -Nora, kas atsitiko?
   -Kas atsitiko?! Kaip tu drįsti klausti, kas atsitiko?!- rėkiau ant jo,- kaip tu galėjai? Aš didžiausia kvailė, kad sutikau vakar susitikti su tavimi! Kaip aš galėjau patikėti ir pasitikėti tavimi?! Aš iškart žinojau, kad taip gali nutikti, bet buvau naivi ir vis dėl to tikėjausi, kad tai neatsitiks!- aš vis dar nenustojau rėkusi ant jo.
   Mačiau, kad aplink renkasi žmonių. Jiems buvo smalsu pažiūrėti, kas čia vyksta ir kas čia rėkia. Man buvo nė motais. Aš toliau jam rėkdama sakiau, ką galvojau.
   -Nora nusiramink,- švelniai paprašė Zayn'as.
   -Nusiraminti? Kaip aš galiu nusiraminti, jei vaikinas, kuris atsivežė mane į pasimatymą, man trumpam nuėjus jau flirtuoja su kita? Tu manai, kad aš turėjau likti ir stebėti, kas toliau vyksta?!
   Man buvo nė motais, kad jau daug žmonių mus stebi.
   Staiga Zayn'as greitai prisitraukė mane prie savęs ir pabučiavo. Per kūną nuėjo karštis, rodėsi, kad galva apsvaigo, bet staiga aš atsitraukiau. Nežinau, kas man pasidarė. Tiek daug emocijų. Nesusivaldžiau ir skėliau Zayn'ui antausį. Visų žmonių akivaizdoje.
   Aš išsigandau. Dar niekam niekada nebuvau davusi antausio.
   Zayn'as į mane žiūrėjo nustebęs.
   -Aš a... a... atsiprašau,- tyliai vos išlemenau ir pradėjau skuosti nuo jo.
   Man pradėjo riedėti ašaros, net nebemačiau, kur einu. Norėjosi tiesiog kristi ir verkti. Verkti, kol nebeliks ašarų.
   Man buvo nė motais, ką pagalvos žmonės. Aš tiesiog verkiau. Jaučiau praeivių žvilgsnius, nukreiptus į mane.
   Susiradau taksi. Liepiau važiuoti, bet pati nežinojau kur. Nežinau kodėl, bet pasakiau savo dėdės adresą. Jis buvo geras klausytojas. Be to žinojo visą mano istoriją su Zayn'u.
   Taksi sustojo. Susimokėjau.
   Nuo ašarų mano veidas buvo užtinęs.
   Iškart nuėjau prie dėdės durų. Net neskambinau į duris. Iškart jas pravėriau ir žengiau į namus. Duris gan stipriai trinktelėjau.
   -Nora?!- sušuko dėdė.
   Aš tylėjau. Dėdė mane apkabino per pečius.
   -Nora! Prašau pasakyk, kas atsitiko atsitiko?!
   -Aš... aš buvau jį sutikus.
   Kažkas pabėldė į duris. Dėdė nuėjo jų atidaryti.
  

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą