76 Dalis

   Perskaičiusi tai netekau žado. Gerai, kad šalia kėdė buvo, tai kritau tiesiai į ją.

   -Tau čia dabar kas? Atrodo lyg vaiduoklį būtum pamačius,- pasakė Liusė.

   -Ne. Tik ne tai.

  -Kas?- Liusė išsigando, pamačiusi mane išbalusią ir atėjo prie manęs. Ji paėmė iš mano rankų atvirutę ir pasakė:

   -Eik tu sau! Čia šitas? Ta prasme mūsų?

   -Taip. Tai tas pats.

   -Wow! Kas galėjo pagalvot. Net nepastebėjau, tiksliau net nebūčiau pagalvojusi, kad jis kažką panašaus gali padaryt!

   -Tai rožės greičiausiai gali būti jo!

   -Čia tai geras! Bet ir sekasi žmonėm!

   -Ką reiškia sekasi? Tau atrodo čia sėkmė?

   -O tai ką, ne?

   Aš pažiūrėjau į Liusę piktai:

   -Supranti, man jis nepatinka. Ta prasme aš nieko jam nejaučiu.

   -Tu myli Zayn'ą.

   -Man patinka Zayn'as,- pataisiau Liusę.

   -Tu myli Zayn'ą!- sušuko Liusė.

   -Kas tu tokia, kad spręstum už mane, ką aš myliu, o ko ne! Ką tu žinai, kas mano viduje dedasi!

   -Nora, viskas matosi išorėje. Nepažinočiau tavęs, nieko nesakyčiau!

   Aš sėdėjau nuleidusi galvą, nesutikau su Liusės žodžiais. Galbūt dėl to, kad tai buvo tiesa, kurios aš nenorėjau pripažinti.

   -Man reikia nueiti ir viską išsiaiškinti su Džeku!- nutraukusi tytą pasakiau ir ėjau link durų.

   -Tu ką? Dabar eisi?

   -Ne, lauksiu 100 metų!