53 Dalis


   -Viskas! Gėlės pamerktos, galime važiuoti!- pasakiau Zayn'ui, kuris vis dar stovėjo prie mašinos.

   -Kitą kartą žinosiu, kad tau gėlių verčiau nedovanoti, nes visą laiką reiks dar ilgiau tavęs laukti,- šypsodamasis pasakė Zayn'as atidarydamas man mašinos duris.

   -Kitą kartą aš iškart pasiimsiu vazą su vandeniu,- pasakiau sėsdama į automobilį. Abu pradėjome juoktis. 

   Įsėdęs į mašiną Zayn'as pasakė:

   -Tai iškart į kiną?

   -O kur dar galėtume?

   -Nežinau, gal apsigalvojai, ar šiaip.

   -Ne, neapsigalvojau.

   -Tai varom į laivą?

   -Į kur?- paklausiau, nes nesupratau į kokį laivą.

   -Į "Titaniką",- pasakė su šypsena.

   Pradėjau juoktis. Jis tikrai buvo linksmas vaikinas.

   -Gerai, varom į "Titaniką". Tik jei plauksim, mums reikia iškart gelbėjimo valtį rezervuotis.

   -Nebijok, aš tave išgelbėsiu!- tarė uždėjęs savo ranką ant manosios. Per kūną perėjo šiurpai.

   -Ir kaip gi tu mane išgelbėsi?

   -Parplukdysiu tave į krantą. Į tą patį, iš kurio išplaukėm!

   -Ir kaip gi tu mane parplukdysi, jei plaukt nemoki?

   -O tu žinai apie mane daugiau, nei aš maniau.

   -Prieš kelis metus mano, kaip directioner'ies pareiga buvo kuo daugiau apie jus visus žinoti!- pasakiau gana rimtai ir šiek tiek maivydamasi.

   Zayn'as pradėjo juoktis.

   -Nesijuok! Tai buvo labai sunkus ir varginantis darbas!

   -Nejau gi?

   -Netiki?

   Zayn'as atsisuko ir pažiūrėjo į mane:

   -Kur gi tavimi nepatikėsi?!

   -Labai smagu šaipytis?

   -Aš nesišaipau!

   -Kur gi ne! Tu net nežinai kiek tai laiko atimdavo. Kiek naktų nemiegota, kiek nervų ląstelių prarasta. Žinoma, labai daug ir džiaugsmingų akimirkų, kaip fangirl'inimas prie kompiuterio, džiaugsmas kartu su jumis, kai apdovanojimus laimit!- nutilau, vaidinau susimąsčiusią ir vėl prabilau,- buvo geri laikai,- atsidusau.

   Tada abu su Zayn'u vienas į kitą atsisukome ir pradėjome juoktis.