110 Dalis

   Po kelių valandų išgirdau skambutį į duris. Nuėjusi jų atidaryti, pamačiau stovintį Zayn'ą su raudonomis rožėmis. Vos tik man pravėrus duris jis mane stipriai apkabino ir pabučiavo, bei įteikė rožes ir raudoną dovanų maišą.

   -Kai manęs nebus šalia, norėčiau, kad šis meškiukas bent kiek primintų mane.

   Aš išsitraukiau iš dovanų maišelio meškiuką. Jis buvo labai švenus.

   -Ačiū,- pasakiau ir apsivijusi Zayn'o kaklą pabučiavau jį.

   -Mes turime ne tiek jau ir daug laiko. Ką norėtum per šias kelias valandas nuveikti?- paklausė Zayn'as.

   -Aš nežinau, gal...

   -Važiuojam pas mane,- nutraukė mane Zayn'as,- aš viską tau aprodysiu.

   -Zayn'ai, aš nesiruošiu gyventi tavo namuose.

   -Nu Nora... Man turas po Angliją ir Airiją. Aš galbūt kada grįšiu namo.

   -Tai kai grįši, tada ir galėsime pabūti pas tave.

   -Kas gėles palaistys? Nuvys mano gėlės!- graudžiai pasakė.

   Aš nusijuokiau,- kaip tau labai rūpėtų tavo gėlės!

   Zayn'as susiraukė.

   -Gerai, galėsiu jas palaistyti!- pasakiau ir pamačiau kaip Zayn'as nusišypsojo.

   -Sutarta! Tai varom pas mane?

   -Na gerai. Palauk, tik pasakysiu Liusei ir pamerksiu gėles.

   -Aš lauksiu tavęs mašinoje,- pasakė ir prieš išeidamas pabučiavo man į skruostą.