114 Dalis


   

   Ryte pabudome nuo Zayn‘o žadintuvo. Buvo 6 valanda ryto. Taip nesinorėjo keltis, bet reikėjo, nes manęs laukė darbas, o Zayn‘o turas.

   -Laikas keltis,- pasakiau švelniai perbraukdama Zayn‘ui per skruostą.

   -Aha,- pasakė vis dar užsimerkęs.

   -Zayn‘ai, kelkis! Pavėluosi.

   -Tuoj. Dar minutę!

   -Na tai tu dar pagulėk, o aš einu, padarysiu kavos.

   -Mhm,- sumurmėjo ir apsisuko ant kito šono.

   Aš išlipau iš lovos, išsivaliau dantis ir nuėjau ruošti kavos. Iškart man prie kojų pribėgo šuniukas. Jis buvo labradoras. Vardo dar neturėjo.

   Padariusi kavos nuėjau į miegamąjį. Kavą padėjau ant staliuko, šalia lovos, o pati atsisėdau ant lovos, kur miegojo Zayn‘as.

   -Mielasis, kava šąla.

   Zayn‘as pramerkė akis ir nusišypsojo.

   -Labas rytas,- pasakiau taip pat šypsodamasi.

   -Padarei man kavos?- nustebęs paklausė, pažiūrėjęs į puodelį, kuris stovėjo ant staliuko.

   -O ką, negerai?

   -Oj ne... Viskas labai gerai! Tik keista... Šiaip vyrai neša moterims kavą į lovą.

   -Tu tik negalvok, kad aš tau kiekvieną rytą nešiu kavą. Čia tik šioks toks meilikavimas prieš tau išvykstant. Tiksliau parodymas, kokie turėtų būti mano rytai, kai tu grįši iš turo.

   -Va kame čia šaknys! Viskas man dabar jau aišku! Na ką, žiūrėsim kaip man čia gausis- nusijuokė

   Išgėrę kavą, Zayn‘as ėjo ruoštis. Daiktus jau buvo anksčiau susikrovęs, tad jis pats prausėsi, rengėsi ir tvarkėsi savo plaukus. Aš tuo metu sėdėjau ant sofos žiūrėdama televizorių ir žaisdama su šuniuku.

   Netrukus pasigirdo durų skambutis.

   -Nora! Atidaryk duris! Čia greičiausiai Paul‘as,- šaukė Zayn‘as iš miegamojo.

   Aš nuėjau atidaryti durų. Ten tikrai stovėjo Paul‘as. Man atidarius duris jis šiek tiek pasimetė. Galbūt nesitikėjo rasti manęs pas Zayn‘ą.

   -Labas rytas,- tarė jis.

   -Labas rytas. Užeikit, Zayn‘as dar ruošiasi.

   -Gerai,- jis užėjo,- o kas jūs būsite?

   -Aš Nora, Zayn‘o mergina.

   -A, tai tu ta Nora!

   -Prašau?- nustebau.

   -Na, Zayn‘as daug apie tave pasakojo.

   -Nejaugi? Ir ką jis pasakojo?

   Netrukus atėjo Zayn‘as ir apkabino mane viena ranka per liemenį.

   -Aš pasakojau kokia tu nuostabi,- pasakė Zayn‘as ir pakštelėjo man į skruostą.,- sveikas Paul‘ai. Aš jau kaip ir pasirengęs. Einu lagaminų.

   Paėmę su Paul‘u lagaminus nunešė į mašiną, kurioje jau sėdėjo kiti vaikinai. Mane pamatę jie pasisveikino.

   Kai lagaminai jau buvo sunešti, prie manęs priėjo Zayn‘as.

   -Aš pasiilgsiu tavęs.

   -Zayn‘ai, aš tavęs taip pat labai labai pasiilgsiu.

   Mes apsikabinome. Nenorėjau jo paleisti, nes žinojau, kai paleisiu, jis išvyks.

   -Prižadėk, kad skambinsi man kiekvieną dieną,- pasakiau.

   -Prižadu, kad skambinsiu tiek, kad tau nusibos atsiliepinėti į mano skambučius!

   -Sutarta!

   Zayn‘as pabučiavo mane.

   -Myliu tave,- pasakė Zayn‘as

   -Aš taip pat tave myliu,- aš apsikabinau jį.

   -Jei mes dar taip stovėsim, aš tuoj pradėsiu verkti,- pasakiau.

   -Gerai, tik neverk! Nemėgstu tokių scenų!

   -Patikėk, aš irgi.

   -Tai iki,- pasakė ir pabučiavo mane dar kartą.

   -Myliu tave!-sušukau Zayn‘ui, kuris jau ėjo link mašinos. Jis atsisuko ir pamerkė man vieną akį.

   Netrukus automobilis pajudėjo ir išnyko horizonte.