94 Dalis

   Neilgai trukus pamačiau Zayn'ą, išeinantį iš parduotuvės su dviem dideliais pirkinių maišais. Priėjęs prie mašinos, pirkinius sudėjo ant galinės sėdynės ,o pats atėjo ir atsisėdo į priekį, prie vairo.

   -Apsipirkai kokiai savaitei,- pasakiau juokaudama.

   -Ten tik būtiniausi produktai vakarienei,- nusišypsojęs pasakė,- varom gamint vakarienės?

   -O kur dar daugiau?

   -Gal nori dar kur nors nuvažiuot?

   -Ką turi omeny?- paklausiau.

   -Kad tavo norai -  man įsakymai!

   -Wow, kaip malonu! Bet šį kartą apsieisim su vakariene, tad dabar važiuojam į tavo namus!

   -Klausau jūsų, mano širdies kapitone!- pasakė pakiliai.

   Aš neištvėriau ir susijuokiau. Tada ir jis pradėjo juoktis.

  Privažiavome Zayn'o namus. Aš nelaukusi kol jis man atidarys duris, pati išlipau iš mašinos. Zayn'as pribėgęs prie manęs šiek tiek piktai pasižiūrėjo.

   -Kodėl nepalaukei, kol atidarysiu duris?- vaidindamas nepatenkintą paklausė.

   -Todėl, nes tu turi savo du didelius pirkinių maišus, kuriuos turi paimti!

   -Tai ten tik mano pirkiniai?

   -Nu aš tai nebuvau parduotuvėje,- maivydamasi pasakiau.

   -Gerai, tada tik aš vienas valgysiu!

   -Puiku! Aš užsisakysiu picą!

   -Galėsi!

   -Ar taip ar taip manau būtų reikėję užsisakyti,- vis dar maivydamasi pasakiau.

   Zayn'as pažiūrėjo rimtai į mane ir abu pradėjome juoktis.

   -Manai nemoku gaminti? Aš tau įrodysiu!

   -Įrodysi ką? Kad moki ar nemoki?

   -Pati pamatysi! Varom namo.

   Zayn'as pasiėmė pirkinių maišus ir mes iš lėto nuėjome į jo namus, nes man vis dar skaudėjo koją.