88 Dalis

   -Tu turi mane išklausyti. Nekartok mano klaidos. Aš buvau per daug užsispyrusi ir neišklausiau tavęs. Paskui laukė pasekmės,- pasakiau.

   Pažiūrėjau į Zayn'ą. jis tylėjo. Nieko nesakė. Jo veide mačiau pyktį.

   -Papasakosiu tau viską nuo pradžių,- kalbėjau ramiai,- vakar ryte atsikėliau, nuvykau į darbą ir iki pietų pertraukos peržiūrinėjau visas nuotraukas ir video prie šokių studijos. Tada su Liuse nuėjome valgyti pietų. Grįžusi ant stalo radau atvirutę,- pradėjau kuistis savo rankinėje, kad surasčiau tą atvirutę,- štai ji,- tiesiau ją Zayn'ui,- tau daiktinis įrodymas.

   Zayn'as pasuko galvą į mane:

   -Tu ką, manai, kad man įdomios kažkokios atvirutės, meilės laiškeliai, kuriuos gauni?

   -Klausyk, čia tau daiktinis įrodymas! Nenori, nereikia,- įsidėjau atgal atvirutę į rankinę,- jei tau įdomu, joje buvo rašoma, kad...

   -Ne, man neįdomu,- pertraukė.

   -Klausyk, tu!  Aš tau viską pasakoju, rodau daiktinius įrodymus, o tau neįdomu! Tai gal pasakysi, kas tau įdomu?!- piktai sušukau.

   -Man niekas neįdomu!- Zayn'as pakilo nuo sofos ir nuėjo į virtuvę.

   Aš vis dar sėdėdama ant sofos sušukau:

   -Patinka tau ar ne, aš iš čia neisiu, kol tu manęs neišklausysi! Bambeklis!

   Aš pakilau nuo sofos ir nuėjau į virtuvę, kur Zayn'as pylėsi į stiklinę sulčių. Priėjusi prie jo paėmiau iš jo rankų stiklinę ir šiek tiek atsigėriau. Padaviau stiklinę jam atgal ir mačiau, kad jis šiek tiek nusišypsojo.

   -Jeigu nori žinot, aš sekiosiu tau iš paskos. Jei to nenori - būk geras, atsisėsk ir išklausyk,- pasakiau švelniai.

   Zayn'as išgėrė likusias sultis, padėjo stiklinę ant stalo ir ėjo atgal į svetainę.

   -Tu ką. Liežuvį šiandien prarijai ar ką? - paklausiau eidama paskui.