89 Dalis

   Zayn'as atsisėdo į tą pačią vietą, kurioje sėdėjo anksčiau. Aš atsisėdau arčiau jo. Mačiau, jog jis nebuvo toks surūgęs. 

   -Galiu pradėt?- paklausiau.

   Zayn'as atsisuko į mane ir šiek tiek nusišypsojo.

   -Pagaliau nors kiek nusišypsojai!- pasakiau ir švelniai patampiau už skruosto kaip mažam vaikui. Jis dar labiau nusišypsojo.

   Mes žiūrėjome vienas į kitą. Mūsų veidai buvo arti vienas kito.

   -Kodėl aš negaliu ant tavęs pykt?- pasakė Zayn'as.

   -Ach Zayn'ai,- pasakiau ir apkabinau jį. Jis mane taip pat apkabino. Aš nenorėjau jo paleisti. Jis taip švelniai buvo mane apkabinęs.

   -Bet kodėl tu man pamelavai?- paklausė, kai mes buvome vis dar apsikabinę.

   Aš jį paleidau ir žiūrėdama į jį atsakiau:

   -Aš galvojau, kad šį reikalą greitai išspręsiu ir viskas bus pamiršta. Bet pamelavusi tau aš pasijutau kalta ir prieš išeidama susitikti su juo, paskambinau tau ir pasakiau tiesą.

   -Tau iškart nereikėjo meluoti,- pasakė labai švelniai, perbraukdamas su delnu per mano skruostą.

   -Daugiau jokio melo. Nei aš , nei tu. Sutariam?

   -Sutariam. Ir visada tik tiesą.

   -Kad ir kokia ta tiesa būtų,- pabaigiau.