95 Dalis

   Įėjome į namus. Zayn'as padėjo pirkinių maišus ir aš paklausiau:

   -Gal turi ledo ar kažko, kas šaldytų?

   -O kam tau reikia?- nustebęs paklausė.

   -Šaltis sumažintų skausmą ir patinimą kojos.

   -Ach taip! Kaip gi aš nepagalvojau. Turiu ledo!

   -Puiku, tuomet, aš einu, atsisėsiu ant sofos ir palauksiu ledo.

   -Jokiu būdu!- Zayn'as staiga mane sugriebė ir nunešė ant sofos.

   -Manau tu mane greitu laiku išlepinsi.

   -Čia ne lepinimas, o rūpinimasis. Ištiesk koją, aš tau tuoj atnešiu ledo.

   Zayn'as nuėjo į virtuvę ir sugrįžo su ledo gabalėliais.

   -Aš čia truputį pasėdėsiu ir paskui ateisiu tau padėt gaminti.

   -Tu rūpinkis savimi. Aš kaip nors susitvarkysiu, tik tau bus nuobodu čia vienai. Junkis teliką. Palauk, tuoj kompiuterį atnešiu.

   -Jo, geriau kompą antešk.

   Zayn'as nuėjo ir iš kito kambario atnešė kompiuterį.

   -Jei pasidarys nuobodu - pašauk. Aš pasistengsiu kuo greičiau,- pasakė ir pasilenkęs švelniai pabučiavo į lūpas.

   -Tu man labai brangi,- nusišypsojo ir nuėjo į virtuvę.