98 Dalis

   Baigusi kalbėti su Liuse, nutariau nueiti ir pažiūrėti, kaip sekasi Zayn'ui. Ledas sumažino skausmą ir patinimą, tai aš lengvai galėjau vaikščioti.

   -Ir kaip tau sekasi?- paklausiau linskmai eidama į virtuvę.

   -Ką čia darai?! Kodėl neperspėjai, kad ateini?!- garsiai sakė Zayn'as ir pribėgęs greitai prie manęs uždengė man akis.

   -A... Kas čia vyksta?- pasimetusi paklausiau.

   -Tu sugadinsi staigmeną!

   -Ką? Kokią staigmeną?!

   -Tu viską matei!

   -Aš mačiau tik stalą, ant kurio buvo padėtos lėkštės ir tavo išterliotus marškinėlius!

   -Ką?! Mano marškinėliai purvini?!- sušuko atitraukdamas rankas nuo mano akių,- tik aš taip sugebu! Tik šiandien užsidėjau!- sušuko žiūrėdamas į marškinėlius.

   -Kitą kartą dėkis prijuostę!- nusijuokiau.

   -Ups!- Zayn'as suprato, kad mano akys atidengtos ir greitai jas uždengė.

   -Taigi aš nieko nemačiau!

   -Nesvarbu! Einam. Nuvesiu tave į kambarį. Ten šiek tiek palauksi.

   -Kiek ilgai aš dar turėsiu laukti?- paklausiau, kol Zayn'as atsargiai vedė mane uždengtomis akimis ir sakė kur eiti.

   -Jau ne daug, Nora. Tik kelias minutes. Dabar jau gali atsimerkti.

   Atsimerkusi prieš save išvydau Zayn'ą. Jis šypsojosi.

   -O tu tikrai nieko nematei?- paklausė prisitraukdamas mane prie savęs.

   -Tikrai nieko,- apsivijau rankomis aplink jo kaklą ir pabučiavau jį,- eik, pabaik ką ten ruošei,- pasakiau atitraukusi lūpas.

   -Dar vieną bučkį!

   -Eik sakau!

   -Nu vieną!-prašė.

   -Tik vieną!

   -Man taip patinka!- pasakė ir švelniai pabučiavo.