100 Dalis

   Zayn'as man kaip džentelmenas pristūmė kėdę. Tada pats atsisėdo.

   -Skanaus!- pasakė ir pradėjome valgyti.

   -Ko taip žiūri?- paklausiau.

   -Žiūriu tavo reakcijos.

   -Ką tai reiškia? Kokios reakcijos tu lauki?

   -Ar skanu, ar tau jau užsakyti maisto.

   -A, tu dėl šito,- nusijuokiau,- manau, kad šį vakarą apsieisim ir be užsakyto maisto. O jei rimčiau, tai tu tikras virtuvės šefas! Tikrai skaniai gamini.

   -Gerai jau. Nereikia manęs čia taip girt. Išgirsi, o paskui visai jau nieko nepagaminsiu.

   Mes valgėme, kol Zayn'as pasakė:

   -O dabar skelbiu tostą,- rimtai pasakė, bet nusijuokė, todėl man taip pat pasidarė juokinga.

   -Už mūsų draugystę, kuri tik prasidėjo ir tikiuosi bus dar stipresnė,- paėmė vyno taurė. Aš taip pat paėmiau ir gurkštelėjau vyno.

   Per vakarienę mes kalbėjome, juokėmės. Zayn'as papasakojo daug įdomių istorijų. Net nepastebėjau kaip greitai laikas prabėgo ir kaip mes spėjome ištuštinti butelį vyno. Jaučiausi apsvaigusi.

   Suskambėjo mano telefonas. Gavau žinutę nuo Liusės: "Atsiprašau, kad trukdau, bet noriu tau priminti, kad tu neturi namų raktų, o aš jau noriu eiti miegoti ir nežinau laukti tavęs ar ne".

   Tai perskaičiusi pasakiau:

   -Zayn'ai, jau labai vėlu. Aš neturiu namų raktų, o Liusė manęs laukia, kad atrakintų man duris ir negali eiti miegoti.

   -Ką? Taip greit?!

   -Zayn'ai. Ką reiškia taip greit? Aš jau pas tave vos ne visą dieną!

   -Pasilik ir naktį,- Zayn'as švelniai nusišypsojo.

   -Gudruolis! Ne, man reikia namo.

   -Pasilik! Aš tavęs parvežti juk negaliu!

   -Šiais laikais yra taksi.

   -Bet jau vėlu.

   -Nu ir kas?

   -Gatvėj pavojinga,- ieškojo Zayn'as priežasčių.

   - Aš ne pėsčiomis eisiu.

   -Bet aš negaliu tavęs išleisti!

   -Kodėl?

   -Aš turiu tave saugoti ir tavimi rūpintis.

   Aš nieko neatsakiau, tik žiūrėjau jam į akis.

   -Beviltiška man čia su tavim peštis.

   -Cha! Tai jau tikrai! Tai ką dabar veiksim?

   -Pirmiausia, tai man reikia pranešti Liusei, kad gali eiti miegoti ir, kad manęs nelauktų.

   -Gerai. Būtinai pranešk. O aš ryt važiuodamas į repeticiją tave užvešiu namo.

   -Sutarta! Aš parašysiu jai žinutę.

   -Jei nori, galiu tave palikti ir gali jai paskambinti,- pasakė.

   -Ne. Viskas gerai,- pasakiau ir pradėjau rašyti žinutę.

   "Liuse, eik miegot! Aš negrįšiu :) bučkis!"