27 Dalis


   Net pati nepajutau, kaip greit grįžau į namus. Tik uždariusi buto duris susmukau prie jų ir pradėjau verkti. Mane apėmė keistas jausmas. Toks, kokio dar nebuvau jautusi. Jausmas, kai pati su savimi kariauji nežinia dėl ko. Viena mintis veja kitą, pasiklysti tarp jų. Viduje buvo labai negera.

   Prie manęs atėjo Liusė, kuri atsisėdo šalia manęs prie durų ir paklausė išsigandusi:

   -Kas atsitiko?

   Aš tylėjau, nieko jai nesakiau.

   -Nora, kas atsitiko?!- sušuko ji.

   -Tai jis, Zayn'as.

   -Ką? Kur?

   -Jis atvežė telefoną!- sušukau ir dar labiau pradėjau verkti.

   -Nusiramink tik. Jis tau ką nors padarė?- sunerimusi paklausė.

   -Ne. Jis tik atidavė man telefoną ir paklausė, ar mes dar kada nors pasimatysim.

   -Ir ką tu jam atsakei?- išpūtė akis Liusė.

   -Pasakiau, kad ne,- tada mane apėmė lyg isterija. Ašaros viena po kitos riedėjo, kūkčiojau balsu. Liusė mane apkabino ir pradėjo guosti.