36 Dalis  


   Įėjau į namus. Juose buvo tamsu. Iškart pribėgau prie lango pažiūrėti, ar Zayn'as jau nuvažiavo. Jo jau nebuvo. Nuėjau į virtuvę ir užsikaičiau arbatinuką. Nutariau nueiti persirengti ir nusivalyti makiažą.

   Atsistojau prieš veidrodį ir:

   -O ne!- net nepajaučiau kaip sušukau. Matyt, kad garsiai, nes net Liusė atbėgo pažiūrėti.

   -Kas yra?- paklausė manęs pažiūrėjusi lyg į beprotę.

   -Striukė! Ji Zayn'o

   -Ir?

   -Tai reiškia, jog aš ją turėsiu atiduot!

   -Aš negaliu daugiau su juo susitikti!- išrėkiau.

   -Kodėl? Ko vėl prisišnekėjai?

   -Nieko!

   -Tai kas tada?

   -Nelysk! Tu nesupranti ir nesuprasi!- rėkiau ant Liusės. Pamačiau, jog ji užpyko ir nuėjo toliau miegoti.

   Aš likau stovėti su Zayn'o striuke. Atsisėdau ant grindų ir pradėjau verkti.

   -Ne, aš negaliu daugiau su juo pasimatyti,- mąsčiau,- negaliu!

   Staiga sušvilpė arbatinukas. Vanduo jau užvirė. Apsigalvojau, kad arbatos jau nenoriu. Nuėjau į kambarį, pakabinau Zayn'o striukę ant kėdės atlošo ir nuėjau miegoti. Užmigau greit, nes akis skaudėjo nuo verkimo.