47 Dalis


   -Nora, palauk!- sušuko Zayn'as, man ruošiantis eiti iš salės. Kitos merginos spoksojo išsižiojusios, šnabždėjo kažką viena kitai. Joms buvo labai smalsu, iš kur Zayn'as žino mano vardą. Be to mačiau, kaip jos maivėsi prie "One Direction" vaikinus šokdamos. Juk norėjo padaryti įspūdį.

   -Labas Nora,- jis žvelgė į mane su šypsena.

   -Labas Zayn'ai.

   -Tu puikiai šoki.

   -Kur gi ne,- jaučiau kaip mano širdis pradėjo plakti smarkiau.

   -Tikrai.

   -Nuo kada jūs čia repetuojat?

   -Nuo šiandien. Ruošiamės turui.

   Žiūrėjau jam į akis. Jis taip pat į manąsias. Abu tylėjome. Nežinojau, ką jam pasakyti. Tik staiga tylą nutraukė vaikinai, kurie pradėjo ploti ir šaukti:

   -Pabučiuok! Pabučiuok!

   Zayn'as staiga atsisuko į juos ir jie nutilo.

   -Atleisk už juos. Jie pavydi man,- Zayn'as šiek tiek susinervino ir išraudo.

   -Cha. Ko jie tau pavydi?- jaučiausi šiek tiek nesmagiai.

   -Tavęs.

   -Manęs?!

   -Na, matai, jie neturi tokios merginos kaip tu.

   -Bet ir tu manęs neturi. Aš nesu tavo mergina,- koketiškai nusišypsojau.

   -Ach,- vaidino nusiminusį,- gal norėtum kur nors nueiti. Šiandien jau žinoma vėlu, bet gal rytoj?

   -Susiskambinsim,- ir jau ėjau link salės durų. Zayn'as pribėgęs paėmė man už rankos.

   -Aš tau paskambinsiu,- ir pabučiavo į ranką,- bet pažadėk, kad atsiliepsi.

   -Prižadu.

   -O gal palauksi, kol repeticija baigsis ir tada parvešiu tave namo?

   -Ne, man rytoj anksti keltis į paskaitas, dar šiandien pasimokinti turiu.

   -Na tikrai manau mes šiandien čia ilgai užtruksim. Tai iki.

   -Iki.

   Jau dariau duris ir išgirdau vaikinus šaukiant:

   -Iki Nora!

   Aš jiems taip pat atsakiau ir pamojavau:

   -Iki!