25 Dalis
-Nu ir kaip?-sukluso Liusė.
-Nu ir kaip?-sukluso Liusė.
-Atveža mano telefoną.
-Tu jį pažįsti?
-Tu gal juokauji?
-Tu tai man irgi. Atveža į namus. Į namus telefoną! Tu pasakei nepažįstamam mūsų namų adresą!!!- šaukė Liusė. Jei jos nepažinočiau, pagalvočiau, kad ji rimtai supyko, bet mes taip įpratę viena ant kitos šaukti, visaip vadinti, mėgstam viena iš kitos pasišaipyti.
-Bla bla bla... Klausyk, aš noriu papasakoti tau kai ką, kas vakar nutiko.
-Nu ir kas gi tau nutiko?
-Noriu paaiškint, kodėl palikau tave vieną. Tam buvo priežastis.
-Nu nu. Klausau tavęs įdėmiai.
-Kai mes nuėjome šokti ir kaip prie manęs priėjo vaikinas. Tas pats, su kuriuo aš praleidau visą vakarą klube.
-Nu. Tęsk...
-Nepertraukinėk manęs! Visai nepasakosiu.
-Nu okey, atsiprašau!
-Ir vėl!- nusisukau nuo jos ir vaidinau užpykusią,- nu gerai, man reikia išsipasakoti,- atsisukau į Liusę ir toliau pradėjau,- kai aš su tuo vaikinu nuėjau prie staliuko, jis užsakė gėrimų ir mes pradėjom kalbėtis. Nežinau kodėl, bet su juo iškart pradėjau atvirauti. Tarp mūsų kažkoks užsimezgė ryšys. Daugelis dalykų sutapo. Jis man pasirodė labai mielas, nuoširdus... Toks, su kuriuo dar norėčiau pasikalbėti, susitikti,- nutilau. Tada Liusė manęs paklausė:
-Tai kas blogai? Kur problema?
-Bėda ta, kad mes iškart vienas kitam neprisistatėm, be to buvo labai tamsu ir aš negalėjau įžiūrėti jo veido...- nutilau ir vėl,- mes, na jis. Oj Liuse nežinau! Siaubas kažkoks!
-Tai kas jis? Žudikas maniakas, zombis?
-Eik zombi tu.
-Tai kas? Sakyk greičiau!!!
-Pirmiausia aš prisistačiau. Vėliau paklausiau jo vardo. Neatspėsi, kas jis buvo,- Liusė primerkė akis, aš padariau trumpą pertrauką ir tariau,- jis buvo Zayn Malik.
-Ką??!!! sušuko Liusė ir šoko nuo lovos,- tai pala pala. Tu visą vakarą bendravai su Zayn?!! Zayn iš One Direction?!
-Na, taip išeina.
-Negali būt! Bet žmonėms ir sekasi! Ach, kad man taip!- vis šaukė Liusė. Aš sėdėjau užsidengusi rankomis veidą ir staiga Liusė sušuko,- bet pala. Tu nuo jo PABĖGAI?!- šaukė Liusė,- Pabėgai nuo Zayn Malik? Tau protas pasimaišė ar ką? Tu gal neprisimeni, kaip mes svajodavom kai juos sutiksim, ką pasakysim, na o tu PABĖGAI!!! Kas tau pasidarė?
-Tu nežinai situacijos!
-Kokios dar situacijos?
-Aš tau sakiau, kad aš buvau jam atvira. Net gi per daug atvira.
-Ką tai reiškia?
-Aš jam papasakojau apie svajones, kurias svajojau, kai buvau pakvaišus dėl jų! Kaip mano sienos buvo plakatais iškabintos, kaip kūriau istorijas, mintinai dainų žodžius mokėjau ir moku!
-Tu jam tai pasakei? Pasakei apie istorijas?
-Taip!Pasakiau!
-Wow! Ir kaip jis reagavo?
-Nu kaip jis galėjo reaguot? Jis neišsidavė, net nieko nepasakė, ta prasme nepasakė, kad jis yra Zayn, vienas iš tų, dėl kurių buvau galvą pametus! Bet jis juokėsi, paskui ir aš pradėjau juoktis.
-Eik tu sau...
-Na, jis gal pamanė, kad esu viena iš pakvaišusių fanių. Gal būt jis jau prie to pripratęs.
-Nu bet vis tiek tavęs nesuprantu! Kaip tu galėjai pabėgti?!...-Tai gal bent numeriais apsikeitėt?
-Ne!- sušukau
-Tai bent foto?
-Nei foto!- šaukiau ir pradėjau verkti,- tu man visai nepadedi! Aš norėjau tau išsipasakoti, pasiguosti, o tu šauki ant manęs, pamokslauni. Gal numeriais, foto apsikeitėt,- pradėjau mėgdžiot,- viskas, užtenka!- ir išėjau iš kambario stipriai užtrenkdama duris. Netrukus atėjo Liusė.
-Nu gerai, atsiprašau. Nesusivaldžiau. Sorry...
Nusišluosčiau ašaras ir paskiau:
-Gerai, reikia pamiršti viską. Dabar man reikia atgauti savo telefoną. O, beje, tu man nieko nenori papasakoti?- pradėjau šypsotis.
-Ko būtent?
-Kur tu vakar buvai?
-A štai ko tu nori, kad aš papasakočiau.
-Nu, aš laukiu...
-Vakar susipažinau su labai fainu vaikinu,- ir nutilo.
-Ir?
-Nu ir kas ir?
-Laukiu tęsinio!
-Na, tai aš buvau klube, vėliau ėjau pasivaiksčioti su juo.
-Norėčiau su smulkmenom...
-Dar ko!
-Aš tai tau papasakojau su smulkmenom!
-Nu tai kad per daug tų smulkmenų ir nėra. Tiesiog gražiai pabendravom. Labai fainas ir malonus vaikinas.
-Iš kur?
-Vietinis.
-Vardas?
-Tom'as
-Amžius?
-Tu čia ką, apklausą atlikinėji?
-Ne, tiesiog rūpinuosi tavimi,- pradėjau juoktis.
-Jis metais vyresnis.
-Turi jo telefono numerį? Apsikeitėt nuotraukom?,- pradėjau tampytis.
-Taip!- pradėjo juoktis,- net gi facebook'e drauguose turiu.
-Tai kada pasimatymas?
-Dar nežinau, bet,- Liusės kalbėjimą nutraukė telefono skambutis. Kažkas skambino iš mano telefono. Tai reiškia, kad manęs kieme jau laukia, kad ateičiau pasiimti telefono. Ragelio nespėjau pakelti, bet atgal neskambinau, o pažvelgiau pro langą, kad pamatyčiau, ar tikrai atvažiavo. Viena mašina stovėjo prie laiptų link mūsų namo.
-Palinkėk man sėkmės!- išėjau. Pravėrus laiptinės duris lipau laiptais žemyn, nes prieš patenkant į laiptinę iš kiemo pusės yra keletas laiptelių. Kol lipau laiptais, iš mašinos išlipo....
-Aš jam papasakojau apie svajones, kurias svajojau, kai buvau pakvaišus dėl jų! Kaip mano sienos buvo plakatais iškabintos, kaip kūriau istorijas, mintinai dainų žodžius mokėjau ir moku!
-Tu jam tai pasakei? Pasakei apie istorijas?
-Taip!Pasakiau!
-Wow! Ir kaip jis reagavo?
-Nu kaip jis galėjo reaguot? Jis neišsidavė, net nieko nepasakė, ta prasme nepasakė, kad jis yra Zayn, vienas iš tų, dėl kurių buvau galvą pametus! Bet jis juokėsi, paskui ir aš pradėjau juoktis.
-Eik tu sau...
-Na, jis gal pamanė, kad esu viena iš pakvaišusių fanių. Gal būt jis jau prie to pripratęs.
-Nu bet vis tiek tavęs nesuprantu! Kaip tu galėjai pabėgti?!...-Tai gal bent numeriais apsikeitėt?
-Ne!- sušukau
-Tai bent foto?
-Nei foto!- šaukiau ir pradėjau verkti,- tu man visai nepadedi! Aš norėjau tau išsipasakoti, pasiguosti, o tu šauki ant manęs, pamokslauni. Gal numeriais, foto apsikeitėt,- pradėjau mėgdžiot,- viskas, užtenka!- ir išėjau iš kambario stipriai užtrenkdama duris. Netrukus atėjo Liusė.
-Nu gerai, atsiprašau. Nesusivaldžiau. Sorry...
Nusišluosčiau ašaras ir paskiau:
-Gerai, reikia pamiršti viską. Dabar man reikia atgauti savo telefoną. O, beje, tu man nieko nenori papasakoti?- pradėjau šypsotis.
-Ko būtent?
-Kur tu vakar buvai?
-A štai ko tu nori, kad aš papasakočiau.
-Nu, aš laukiu...
-Vakar susipažinau su labai fainu vaikinu,- ir nutilo.
-Ir?
-Nu ir kas ir?
-Laukiu tęsinio!
-Na, tai aš buvau klube, vėliau ėjau pasivaiksčioti su juo.
-Norėčiau su smulkmenom...
-Dar ko!
-Aš tai tau papasakojau su smulkmenom!
-Nu tai kad per daug tų smulkmenų ir nėra. Tiesiog gražiai pabendravom. Labai fainas ir malonus vaikinas.
-Iš kur?
-Vietinis.
-Vardas?
-Tom'as
-Amžius?
-Tu čia ką, apklausą atlikinėji?
-Ne, tiesiog rūpinuosi tavimi,- pradėjau juoktis.
-Jis metais vyresnis.
-Turi jo telefono numerį? Apsikeitėt nuotraukom?,- pradėjau tampytis.
-Taip!- pradėjo juoktis,- net gi facebook'e drauguose turiu.
-Tai kada pasimatymas?
-Dar nežinau, bet,- Liusės kalbėjimą nutraukė telefono skambutis. Kažkas skambino iš mano telefono. Tai reiškia, kad manęs kieme jau laukia, kad ateičiau pasiimti telefono. Ragelio nespėjau pakelti, bet atgal neskambinau, o pažvelgiau pro langą, kad pamatyčiau, ar tikrai atvažiavo. Viena mašina stovėjo prie laiptų link mūsų namo.
-Palinkėk man sėkmės!- išėjau. Pravėrus laiptinės duris lipau laiptais žemyn, nes prieš patenkant į laiptinę iš kiemo pusės yra keletas laiptelių. Kol lipau laiptais, iš mašinos išlipo....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą