32 Dalis


   -Gal paleisi mano ranką?- pažvelgiau į jį šypsodamasi.

   -Tau nepatinka?- pažvelgė su savo rudomis akimis į mane,- o, palauk, tu gal turi vaikiną?- sunerimęs paklausė Zayn'as ir sustojo. 

   Atsisuko į mane ir laukė atsakymo. Aš koketiškai nusišypsojau ir šiek tiek palaukusi tariau:

   -O kas, jei ir turiu?

   -Negali būt,- jis taip pažvelgė į mane, jog maniau, kad tuoj nualpsiu. Jo žvilgsnis buvo nepamirštamas,- nors žinoma, kiekvienas vaikinas džiaugtųsi tokia panele kaip tu ir nenorėtų paleisti.

   -Tikrai?,- pakėlusi antakį tariau.

   -Tikrai!

   -Na, matyt nėra dar tokio.

   -Kaip tai nėra?

   -Na, aš neturiu vaikino.

   -Tikrai?!

   Pamačiau jo akyse džiaugsmą. Jis pradėjo šypsotis

   -Tikrai,- atsakiau.

   -Tuomet eime greičiau, noriu pavaišinti tave. Ko dabar labiau norėtum?  Ledų, kepsnio, salotų ar dar kažko?

   -Zayn...

   -Taip.

   -Prašau, nuimk savo ranką nuo mano pečių. Mus kas nors pamatys.

   -Tu gėdijiesi manęs?- pašaipiai paklausė.

   -Tu gal juokauji? Tiesiog mus kas nors gali pastebėti, nufotografuoti, o paskui visas twitter'is tik ir kalba apie tai: su kokia gi mergina Zayn buvo pastebėtas? Directioner'iai iš proto kraustytųsi.

   -O jei aš būčiau su kokia nors kita mergina pastebėtas, tu irgi kraustytumeisi iš proto? Juk taip pat directioner'ė esi.

   -Taip,- atsidusau,- dieną naktį nemiegočiau. Įsivaryčiau sau depresiją, neičiau į darba bei paskaitas, o tik verkčiau,- maivydamasi pasakiau.

   Jis pažiūrėjo į mane ir pasakė.

   -Na gerai jau, nepyk. Aš tiesiog norėjau su tavimi pajuokauti.

   -Ar aš pykstu?! Aš taip pat su tavimi juokauju Zayn'ai,- pažvelgusi jam į akis ir nusišypsojusi pasakiau.

   Tuo metu mes priėjome kavinę. Jis kaip džentelmenas atidarė man duris ir paskui mane įėjo. Žmonių nebuvo daug. Mes susiradome nuošaliausią vietą ir atsisėdome.