39 Dalis


   -Sveika, aš jau čia. Paėmiau tau bandelių, jei vis dėlto užsimanysi valgyti.

   -Man reikia su tavim pasikalbėti. Ir skubiai,- pakilau nuo savo darbo vietos ir ėjau į poilsio zoną. Paskui mane ir Liusė.

   -Na, tai pasakok.

   -Skambino Zayn'as,- padariau pertrauką,- aš nekėliau,- pakėliau galvą ir pažiūrėjau į Liusę.

   -Kodėl?

   -Tame ir esmė. Aš nežinau. Vieną akimirką aš galvoju apie jį, kitą aš jau stengiuosi nuvyti mintis. Tai aš noriu susitikti su juo, tai ne!

   -Čia sunkiau nei maniau.

   -Ach, ką man daryti?!

   -Aš manau, jog tau pirmiausia reikia poilsio. Gerai išsimiegoti. Vėliau viską gerai apgalvoti.

   -Girdi? Kažkas skambina,- pakilau pasiimti savo telefono,- vėl jis.

   -O jis atkaklesnis nei maniau. Jis greičiausiai įpratęs gauti tai, ko nori. O jei tu pirmoji, kuri taip elgiasi su juo?- Liusė pradėjo juoktis.

   -Labai juokinga,- pasakiau rimtai, bet pati nesusivaldžiau ir taip pat pradėjau juoktis. Skambutis nutilo,- aš turiu šiandien šiek tiek anksčiau išeiti. Kaip jau minėjau prieš pietus, paimsi striukę ir sutiksi jį, tai perduosi.

   -Ką? Kaip tu manai, kur aš jį turėčiau sutikti?

   -Gal būt ten pat, kur ir vakar...

   -Ką? Tu tikrai taip manai? Nora, nebūk tokia naivi. Manai, jog kiekvieną kartą, kai neatsiliepsi, ar neatrašysi jis bėgs ir lauks prie tavo durų?! Galvoji, jog jis taip mažuliuosis su tavimi?! Kas tau darosi? Aš tavęs visai neatpažįstu!!!!

   -Aš pati nesuprantu, kas man darosi!

   -Tu jam kažką jauti?- paklausė Liusė

   Aš šiek tiek patylėjusi atsakiau:

   -Nežinau! Ne! Nemanau! Nors... Ne, tikrai ne!

   Liusė pažiūrėjo į mane keistu žvilgsniu, vėliau tarė:

   -Kur ta striukė?

   -Ten, ant kėdės.

   -Kiek tu šiandien anksčiau išeisi?

   -Valanda.

   -Kiek?!

   -Aš viską padariau, ką man reikėjo.

   -Nu gerai. Kelintą grįši?

   -Repeticija baigiasi aštuntą .