21 Dalis


   Tik įėję į klubą susiradome laisvą stalelį, kad galėtume prisėsti ir išgerti po kokteilį. Išgėrę nusprendėme nueiti pašokti. Vienas, antras šokis ir aš jau nebematau Liusės. Staiga prieina prie manęs vaikinas:

   -Labas,- sako jis.

   -Labas,- atsakau, bet niekaip negaliu įžiūrėti jo veido, nes buvo labai tamsu.

   -Tu čia viena?

   -Ne. Su drauge, tik ji čia kažkur dingo.

   -Su ta drauge?-staiga pasilenkė arčiau prie manęs ir parodė pirštu į Liusę, kuri smagiai šoko su kažkokiu vaikinu. Nuo jo sklido labai skanaus kvapo kvepalai.

   -Būtent,- nusijuokiau.

   -Tavo labai graži šypsena,- tarė atsisukęs į mane. Jaučiau jo žvilgsnį.

   -Na...m... ačiū, tik kaip tu gali ją matyti, juk čia tamsu,- vėl pradėjau juoktis.

   -Na, matai, esu šioks toks ekstrasensas,- ir pradėjo juoktis, aš taip pat kartu su juo.

   -Kaip įdomu,- pasakiau.

   -Gal prisėskim?- pasiūlė man jis.

   -Štai ten yra mano staliukas,- parodžiau pirštu ir nuėjome link jo atsisėsti.

   -Gal užsisakykime po kokteilį ir pabendrausime?

   -Na...

   -Aš vaišinu,- ir nelaukęs mano atsakymo nuėjo prie baro. Grįžo jis labai greit. Galvojau dingti iš čia, bet nenorėjau Liusės vienos palikt,- iš kur tu esi?

   -Aš iš Lietuvos, jei žinai tokią šalį,- nusišypsojau,- atvykau čia mokytis.

   -Kaip įdomu. Apie Lietuvą esu girdėjęs, bet nesu buvęs. Gal būt teks kada apsilankyti.

   Pradėjome kalbėti ir pokalbis vyko labai sklandžiai. Jis pasirodė labai nuoširdus ir mielas. Aš jam net keletą paslapčių pasakiau. Tarp mūsų buvo kažkoks ryšys. Atrodė, jog jis gali mano sakinius užbaigti, o aš jo.

   Bet apėme labai keistas jausmas, lyg aš jį būčiau mačius, nors buvo labai tamsu ir beveik negalėjau įžiūrėti jo veido. Jo siluetas man kažką priminė. Jo balsas kažkur girdėtas.... Bet kur???....