13 Dalis


   Po paskaitos prie mūsų komandos atėjo dėstytoja ir paklausė:

   -Sakykit, ar kuris nors iš jūsų kažkur dirbate?

   -Ne,-atsakė Kevinas,- aš neseniai atvykau iš Mančesterio, tai dar nespėjau susirasti darbo.

   -Aš taip pat neturiu,- atsakė Džekas.

   -O jūs merginos?-atsisukusi į mus paklausė Džeinė.

   -Ne, mes neturime, bet kaip tik šiandien po paskaitų buvome nutarusios eiti ieškoti, tai ir eisime,-atsakė Liusė.

   -Klausykit, aš turiu jums pasiūlymą. Matau, jog jūs labai aktyvūs, pilni idėjų. Aš kaip tik kuriu komandą organizatorių. Mūsų universitetas plečiasi ir nusipirko patalpas Londono centre, kad ten galėtų įkurti renginių organizatorių biurą. Taigi ar sutiktumėte dirbti su manimi?

   -Na, nežinau,- abejingai pasakė Džekas.

   -O, jūs tik nepagalvokite, kad be atlygio. Darbas būtų organizuoti renginius. Jums tai būtų labai į naudą, kadangi jūs mokysitės kultūros vadybos, bei dirbtūt tą patį darbą. Darbe įgytūt patirties ir galėtumėte tapti puikiais specialistais!

   -Bet ar mes spėsime kartu studijuoti ir dirbti, nes suorganizuoti renginį iš tiesų nėra lengva!-pasakiau aš.

   Aš manau, jog jei jūs dirbtumėt, jums būtų sumažintas paskaitų kiekis, bei mažiau egzaminų, bet diplomus gautumėte tokius pačius kaip ir kiti studentai.

   Mes su Liuse tik susižvalgėme ir sušukome abi vienu metu:

   -Mes sutinkam!

   -Puiku, o kaip jūs vaikinai?- paklausė Džeinė atsisukusi į juos.

   -Aš taip pat sutinku,- pasakė Kevinas.

   - O kaip tu Džekai?

   -Na, aš nežinau. Būtų tikrai nuostabu, tik kaip bus su atlygiu? Turiu omenyje kaip, kada ir kiek mokėsite?- paklausė Džekas turbūt visiems mums labiausiai rūpimo klausimo.

   -Mokėsime kiekvieną mėnesį. Pradinė alga bus 1500 svarų,- ne, palaukit, ji tikrai taip pasakė?! Negaliu patikėti,- ir ji dar gali didėti nuo to, kaip mes rengsime renginius, nuo mūsų populiarumo ir klientų.

   -Kada mes galime pradėti dirbti?- greitai paklausiau jos ir pamačiau jos veide šypseną.

   -Patalpos jau pilnai įrengtos, tai manau, jog ryt galėtume po paskaitų eiti apsižvalgyti.

   -Puiku,- pasakė Kevinas.

   -Na, tai kaip Džekai, sutinki?- paklausė Džeinė.

   -Taip. Sutinku.

   -Na tai puiku. Tai iki rytojaus kolegos,- pasakė džeinė ir nuėjo. Mes visi keturi likome stovėti.

   -Jūs merginos sakėte eisit ieškoti darbo, bet kai jį jau turite, gal norite kur nors nueiti? Aš čia žinau vieną visai neblogą kavinukę,- pasakė Kevinas.

   -Puiki mintis, aš sutinku, galime eiti,- pasakiau.

   -Aš taip pat neprieštarauju,- pasakė Liusė.

   -Na, jei visi kolegos, tai ir aš jau tada prisijungsiu,- pasakė Džekas.