15 Dalis


   Rytas buvo šiek tiek lietingas, todėl nesinorėjo keltis iš lovos. Liusė dar miegojo. Šiandien buvo mano eilė pagaminti kažką pusryčiams, todėl atsikelti turėjau anksčiau.

   Papusryčiavę ir susiruošę nuvykome į universitetą. Iš karto po paskaitų Džeinė mus visus keturis nusivežė į mūsų biurą, aprodyti darbo vietas. Kelias nebuvo ilgas, nes mūsų universitetas nebuvo toli nuo miesto centro.

   Sustojome prie aukšto, stiklinio pastato. Išlipome iš mašinos ir įėjome į pastato vidų. Mus pasitiko apsauga, mat, šis pastatas yra labai saugomas, nes čia įsikūrę geriausi ir garsiausi ofisai. Kadangi skaitėmės darbuotojai, tai mums davė darbo korteles, kurios atrakina visas duris be apsaugos pagalbos.

   Praėję apsaugą pamatėme didelį holą. Viskas labai modernu ir šiuolaikiška. Per vidurį holo - informacinis stalas. Mums reikėjo pakilti liftu į 14 aukštą. Iš viso pastatas buvo 32 aukštų. Galima sakyti, kad beveik per viduriuką. Kai pakilome į reikiamą aukštą, nuėjome kolidoriumi iki durų, ant kurių buvo parašyta: "Kultūrinės vadybinkystės skyrius". Kai įėjome pro tas duris, mus vėl pasitiko informacinis stalas, prie kurio sėdėjo žavi brunetė, šiek tiek apvalaina mergina, kurios vardas buvo Džesika. Mes su ja pasisveikinom ir paskui Džeinę nuėjom toliau. Ji sustojo prie vienų durų ir tarė:

   -Štai šiame kabinete, manau bus patogiau merginoms. Kabinetuose sėdėsite po du.

   Ir mes atidarėme savo kabineto duris.

   Net išsižiojome!!!

   Daug erdvės , vyrauja žalia ir rožinė spalvos. Mūsų kabinete labai šviesu, nes langai nuo pat grindų iki lubų. Galima sakyti, kad mūsų kabinetas permatomas. Mes visą miestą matome, bet mūsų niekas nemato, nes iš išorės langai tamsinti, kad mūsų niekas nematytų Priėjau prie stalo, o ten apple kompiuteris, daugybė tušinukų, lapelių. Atsisėdau, išbandžiau kėdę. Joje buvo taip patogu sėdėti, net nenorėjau atsikelti, bet buvo labai smalsu apžiūrėti poilsio zoną! Taip taip - poilsio zoną!!! Mes su Liuse turėsime atskirą poilsio zoną, kuri yra mūsų kabinete. Poilsio zona yra kiek toliau nuo mūsų stalų. Joje pastatyta sofa su dviem krėslais, stalas, televizorius, yra baras, kuriame gėrimai prasideda nuo vandens, o baigiasi viskiu (na, kaip žinome darbe negalima piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, tai jie bus ypatingoms progoms). Taip pat yra spintelė su užkandžiais.

   -Na, kaip merginos jums jūsų darbo vieta?- patenkintai nusišypsojusi paklausė Džeinė.

   -Čia tikrai mums šis kabinetas?- atrodė sukrėsta Liucė.

   -Nepatinka?

   -Ką jūs, mes negalime atsidžiaugti tuo, ką gavome!- pasakiau.

   -Na, tai kol jūs čia įsikursite, mes su vaikinais eisime apžiūrėti jų kabineto. Jis bus čia pat, gretimos durys,- ir jie išėjo.

   -Čia tai geras!! Visa dar negaliu  patikėti!! Ar aš nesapnuoju?- pradėjau purtyti Liusę.

   -Ne-e-e!- šaukė ji,- tai tikrai ne sapnas! Tai - mūsų gyvenimas!!

   -Wow!!! Negaliu patikėti, niekada nebūčiau pasvajojusi, kad dirbsiu tokioje aplinkoje. Tai neįtikėtina!!!

   -Kaip manai, gal reiktų mums nueiti ir aplankyti mūsų kolegas? Įdomu, koks jų kabinetas!

   -Gerai tu sakai, eime!- ir mes nuėjome. Įėję į vaikinų kabinetą, pamatėme juos sukrėstus. Jie taip pat gavo nuostabų kabinetą. Pas juos taip pat buvo poilsio zona, tik vyravo balta ir ruda spalvos.
   -Taigi jau nuo rytojaus pradedate čia dirbti. Į paskaitas jums reikės tik trečiadienį ir ketvirtadienį, o kitomis dienomis dirbsite čia. Kadangi  ryt trečiadienis, tai jūs turėtumėte eiti ų paskaitas, bet dar tik pradedame mokytis, o jūs turite apsiprasti prie darbo aplinkos, beje jau ir darbo turime, tai šią savaitę į paskaitas neikit, o būkit čia. Jau rytoj pradėsim organizuoti vieną renginį.
   -Puiku,-tarė Kevinas.
   -Na, tai šiandien jau galime važiuoti, o rytoj susitiksime čia, bet aš atvyksiu tik po paskaitų, apie 1 valandą,- ir mes pradėjome eiti į liftą. Nusileidę į pirmą aukštą atsisveikinome ir išėjome pro pagrindines duris į kiemą. Su Liuse nutarėme pėsčiomis pareiti namo, bet pusvalandį paėję išsikvietėme taksi ir taip grįžome namo.